LTStraipsnyje siekiama atskleisti pietistinio judėjimo idėjas ir jo įtaką Mažosios Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo eigai, pabrėžiant, kad lietuvių literatūros istorijoje iki šiol pietizmas nebuvo pakankamai susietas nei su 18 a. tautiniu lietuvių sąjūdžiu, nei su K. Donelaičiu. Aprašant pietizmo idėjų raidą Mažojoje Lietuvoje, konstatuojama, kad pietizmas buvo naujas religinis sąjūdis, savo ekspansyvumu išjudinęs nusistovėjusius religinio gyvenimo vandenis, griovęs ne tik senas ortodoksiškas pažiūras į religinį gyvenimą, bet kartu budinęs eilinio tikinčiojo sąžinę iš apsnūdimo. Aprašant K. Donelaičio sąsajas su pietizmo idėjomis, teigiama, kad duomenų, kurie K. Donelaitį tiesiogiai sietų su akademinio pietizmo sąjūdiu, nėra, tačiau pietistinės jo orientacijos išryškėja iš jo pasisakymų, laiškų, gyvenimo būdo. Atskleidžiama, kad K. Donelaitis nemėgo pramogų, triukšmo, savo gyvenimą įstate į griežtas vėžes ir to griežtumo kruopščiai prisilaikė, buvo labai atsidavęs savo parapijiniam ir kasdieniam buitiniam darbui, nebuvo tolerantiškas kitų religijų atžvilgiu, savo kūryboje gynė senas tradicijas. Reziumuojama, kad K. Donelaitis, būdamas pietistines galvosenos, niekuomet nesidomėjo socialinės santvarkos teisingumu, jį laikydamas Dievo valios dalyku, o pietistinis nuolankumas nuspalvino visas jo aprašytas socialines problemas. Teigiama, kad nors privačiame gyvenime K. Donelaičio gyvenime ir būta tam tikrų bandymų pasipriešinti esamai tvarkai ir kovoti su ja, savo kūryboje jis propagavo visišką paklusnumą ir pasitenkinimą esama padėtimi ir tvarka.Reikšminiai žodžiai: Evangelikų Liuteronų Bažnyčia; Kristijonas Donelaitis; Kultūra; Lietuvių raštija, XVIII a; Mažoji Lietuva; Pietizmas; Sąjūdis; Culture; Evangelical Lutheran Church; Kristijonas Donelaitis; Lithuania Minor; Lithuanian writing, 18th century; Movement; Pietism.