LTStraipsnį apie Kristijoną Donelaitį autorius pradeda įdomiu faktu, jog rašytojas savo pavardę buvo sulotyninęs ir rašėsi Christian Donalitius – tokia forma leidėjų vartota iki pat 1935 m. Pirmoje straipsnio dalyje aprašomi Donelaičio biografijos faktai, asmenybės bruožai, veikla parapijoje, kurioje buvo paskirtas klebonu. Apgailestaujama, kad to meto sąlygomis Mažojoje Lietuvoje lietuviškai pasaulietinei poezijai prasimušti į spaudą buvo neįmanoma, religinius ir kalbinius raštus Mažojoje Lietuvoje spausdindavusios valdžios leidimas „Metams“ išleisti vargiai galėjo būti gautas. Antroji straipsnio dalis skirta rašytojo kūrinių įtakoms ir jų keliui į viešumą aptarti – čia minimi F. O. Tetznerio, L. Rėzos A. Schleicherio, G. Nesselmano ir kt. tyrinėjimai, apžvelgiama Donelaičio leidimų ir vertimų istorija. Aptarus galimas „Metų“ įtakas daroma išvada, kad poetą veikė tik bendra to amžiaus dvasia, bet visais atžvilgiais Donelaičio kūryba yra nuostabiai originali. Apmaudžiai pažymima, kad sovietinio laikotarpio kritika, kuomet tokie literatūros autoritetai kaip Mykolaitis, Lebedys, Gineitis buvo priversti cituoti Marxą, Engelsą, Staliną, Leniną, smarkiai iškreipė Donelaičio veidą. Trys straipsnio dalys skirtos Donelaičio poemai „Metai“ – analizuojamas poemos turinys ir idėjos, personažai, poemos literatūrinė forma. Straipsnio pabaigoje dėmesys skiriamas Donelaičio pasakėčioms. Autoriaus teigimu, Donelaitis yra XVIII a. kūrybinis genijus, pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrėjas, kūriniuose išsaugojęs gyvą Mažosios Lietuvos istorijos, lietuvybės pastangų išlikti liudijimą.Reikšminiai žodžiai: Biografija; Didaktika; Gamta; Kristijonas Donelaitis; Personažai; Poezija; Religija; Senoji Lietuvos literatūra; Stilius; Vertimas; Biography; Didactics; Kristijonas Donelaitis; Nature; Personages; Poetry; Religion; Style; The Old Lithuanian literature; Translation.