LTDemokratijos veiksmingas funkcionavimas priklauso nuo piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis, noro pripažinti demokratijos taisykles. Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tapo galingu įrankiu, palengvinančiu piliečių bendravimą su demokratine valdžia. Tinkamai naudojamos informacinės ir ryšių technologijos gali būti elektroninės demokratijos įrankis, leidžiantis piliečiams daugiau sužinoti apie valdžios politinių sprendimų priėmimo procesą ir dalyvauti juos rengiant. Šiems tikslams 2009–2012 m. iš Europos regioninės plėtros fondų Lietuvai buvo skirta nemaža finansinė parama, o pagal priemonę „Elektroninė demokratija: regionai“ Lietuvos savivaldybėse buvo vykdoma per 40 projektų. Nors dauguma šių projektų jau baigti, trūksta visapusiškesnių apibendrinimų ir įvertinimų, todėl straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti elektroninės demokratijos projektus Lietuvos regionuose. Straipsnyje plačiau aptarti elektroninės demokratijos terminai, plačiau išnagrinėti piliečių elektroninio dalyvavimo ypatumai, e. dalyvavimo įrankiai. Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo pasiūlyta nauja metodika elektroninės demokratijos projektams įvertinti, pagal kurią bendras projektų įvertinimo indeksas nustatomas remiantis pagal 16 savivaldybių interneto tinklalapių rodiklių, suskirstytų į 5 grupes: sąsajas su elektronine demokratija; savivaldybės politikų atvirumo ir teisės aktų sistemos skaidrumo; abipusio bendravimo su piliečiais; interaktyvių e. bendravimo ir e. konsultacijų įrankių ir tinklapių ir e. dalyvavimo įrankių naudojamumo. Projektų analizė parodė, kad pagal priemonę „Elektroninė demokratija – regionai“ vykdytų 42 projektų 38 projektus atliko atskiros savivaldybės iš šešių Lietuvos regionų. Kitos 22 savivaldybės vykdė 4 regioninius projektus. Du projektai dar yra nebaigti.Projektų užduočių analizė ir savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse įvykdyti projektai leido sukurti ir įdiegti daug sėkmingų e. demokratijos ir e. dalyvavimo įrankių, leidžiančių ženkliai padidinti savivaldos institucijų atvirumą ir veiklos skaidrumą. Nors visi projektai buvo atliekami beveik tuo pačiu metu (2009–2012 m.) lygiagrečiai, nustatytas savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indekso dydis atskirose savivaldybėse labai stipriai skyrėsi tuose regionuose, kuriuose savivaldybės vykdė atskirus projektus. Tačiau dalyvavusių regioniniuose projektuose savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų vidurkiai yra kiek mažesni, negu savivaldybių, vykdžiusių individualius projektus. Savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad naujais e. demokratijos įrankiais naudojasi dar palyginti mažai piliečių. Todėl reikia imtis papildomų priemonių padėčiai gerinti, kurių kryptis kiekvienai savivaldybei gali parodyti gilesnė išmatuotų elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų analizė. Pasiūlytą elektroninės demokratijos projektų įvertinimo metodiką dar reikėtų tikslinti, o tyrimus pakartoti, kai bus užbaigti visi 42 projektai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratijos projektų vertinimas; E.dalyvavimas; E.dalyvavimo instrumentai; E.dalyvavimo technologijos; E.demokratija; E.valdžia; El. dalyvavimas; El. dalyvavimo įrankiai; El. demokratija; E-democracy; E-government; E-participation; E-participation technologies; E-participation tools; E-participation tools and technologies; Evaluation of democracy development projects.
ENPurpose – the purpose of the article is to analyse and evaluate e-participation projects in Lithuanian municipalities on the peculiarities of involving different social technologies. Design/methodology/approach is based on analysis of scientific literature, projects reports and comparative analysis of websites under new index for assessment of e-democracy projects. Findings – the paper presents an original overview of municipalities’ e-participation projects and its peculiarities on the support of different tools and technologies. Research limitations/implications – this research deals only with documents and opinions of municipalities and is limited to one side of the e-participation process. In order to generalize the research findings, further investigation should include empirical surveys of citizens’ opinions concerning the effectiveness of e-participation projects. Practical implications – the results can be used to improve collaboration of citizens with public servants in e-participation projects that are important to Lithuanian institutions. Originality/Value – evaluation of e-participation projects in the new index for assessment in Lithuanian municipalities has not yet been examined deeply enough. Keywords: e-democracy, e-participation, e-participation tools, e-participation technologies, e-government. [From the publication]