Main reasons behind shadow economy

LTTiksliai įvertinus šešėlinę ekonomiką, galima tiksliau įvertinti šalies ekonomiką ir priimti racionalesnius politinius sprendimus. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – nustatyti pagrindines šešėlinės ekonomikos varomąsias jėgas ir įvertinti jos įtaką valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Atlikta analizė tik dalinai patvirtino pradinę hipotezę ir parodė, kad nėra vieno veiksnio ar priežasties, kuriuos būtų galima laikyti svarbiausiais šešėlinėje ekonomikoje, nes šešėlinių santykių vystymasis ekonomikoje yra sąlygotas sudėtingų susijusių ekonominių, teisinių ir administracinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai šešėlinės ekonomikos veiksniai yra pajamų skirtumai, valstybės ekonominės tvarkos iracionalumas, korupcija, nepaprastai didelis (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas, teisinės spragos, mokesčių administravimo sistemos trūkumai, nepakankamas ar neprotingas valstybės socialinės politikos vystymas. Lietuvoje su šešėline ekonomika stengiamasi kovoti kontroliuojant ir baudžiant, o tai nėra laikoma efektyviais ir galutiniais sprendimais ilgu laikotarpiu. Pagrindiniai veiksmai, kurie naikina šešėlinę ekonomiką yra taupymas, socialinio saugumo ir nedarbo privilegijų mažinimas, grynųjų pinigų cirkuliacijos mažinimas ekonomikoje, elektroninių mokėjimų skatinimas, nelegalaus darbo mažinimas, pragyvenimo standartų kėlimas, nelegalaus verslo kontrolė ir kt. Fiskalinė politika yra pagrindinis instrumentas stabilizuoti ekonomikai ir viešajai skolai. Ji turi būti derinama prie ekonomikos pokyčių.Reikšminiai žodžiai: Šešėlinė ekonomika; Biudžeto pajamos; Nedarbas; Mokesčių našta; Shadow economy; State budget income; Unemployment; Burden of taxation.

ENThe main goal of this study was to identify the main drivers of the shadow economy and to evaluate its impact on the collection of the state budget income. The paper tries to explain what factors affect the origination and development of the shadow economy. The main analysed factors include unemployment rate and the burden of taxation. Authors have made a three-way analysis including a correlation analysis, a review of the statistical, data and a sociological survey. The analysis has shown that there is no single factor to be considered as most significant for the shadow economy; is conditioned by a complex of related economic, legal and administrative, social, and psychological factors. The list of the most relevant factors is provided. In summary, the paper also provides the recommended approaches to fight the shadow economy. [From the publication]