Pasisavinant Mažąją Lietuvą. Vienijančios kolektyvinės atminties konstravimas Lietuvoje tarpukariu

LTStraipsnyje analizuojamas tarpukario Lietuvos politinio ir kultūrinio elito siekis 1923 m. įgytą Klaipėdos kraštą paversti integralia Lietuvos valstybės kūno dalimi, konstruojant Didžiąją ir Mažąją Lietuvas vienijančią kolektyvinę atmintį. Dėmesys fokusuojamas išimtinai į tas iniciatyvas, kurių autorius pirmiausia buvo lietuvių politinis ir kultūrinis elitas, identifikavęsis su didlietuviškąja (Didžiosios Lietuvos) tradicija. Lietuvių politinis ir kultūrinis elitas, tarpukariu konstruodamas Didžiąją ir Mažąją Lietuvas vienijančią kolektyvinę atmintį, rėmėsi dviem pagrindinėmis dominuojančiomis kolektyvinės atminties projekcijomis, kurios reprezentavo du lietuviškus istorinius naratyvus - Lietuvos valstybingumo istoriją ir lietuvių tautos istoriją. Lietuvos valstybingumo istorijos naratyve dėmesys koncentravosi į LDK laikus, o lietuvių tautos istorijos naratyvas prioritetiniu laikė XIX amžiuje prasidėjusio lietuvių tautinio judėjimo istoriją. Pastangos, atsigręžus į LDK laikus, rasti didlietuviams ir mažlietuviams vienodai reikšmingus kolektyvinės atminties vaizdinius, nebuvo vaisingos. Trūko vaizdinių, kurie galėtų tapti organiška tiek didlietuvių, tiek mažlietuvių kolektyvinės atminties savastimi. Labiau sekėsi ieškoti vaizdinių, kurie konstruotų vienijančią kolektyvinę atmintį, atsigręžus į lietuvių tautos istoriją reprezentuojantį lietuvių tautinio judėjimo metą. Raiškiausiu ir sėkmingiausiu tokių bandymų pavyzdžiu tapo Rambyno ir Martyno Jankaus vaizdiniai.Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis; Lietuvių nacionalizmas; Martynas Jankus; Mažoji Lietuva; Rambynas; Collective memory; Lithuania Minor; Lithuanian nationalism; Martynas Jankus; Rambynas.

ENThe article analyses the aspiration of the political and cultural elite of Lithuania of the interwar period to make the Klaipėda region acquired in 1923 an integral part of the Lithuanian state by constructing the collective memory uniting Lithuania Major and Minor. The focus is exclusively on the initiatives authored primarily by Lithuanian political and cultural elite, which identified itself with Lithuania Major. When constructing the collective memory uniting Lithuania Major and Minor in the interwar period, Lithuanian political and cultural elite referred to two dominant projections of collective memory, which represented two Lithuanian historic narratives: the history of Lithuanian statehood and the history of Lithuanian nation. In the narrative of the history of Lithuanian statehood, the focus was on the times of Grand Duchy of Lithuania (GDL) and in the narrative of the history of Lithuanian nation, the priority was the history of Lithuanian national movement that started in the 19th century. The efforts to find the images of collective memory equally significant to the residents of both Lithuania Major and Minor by turning back to the times of GDL were not fruitful. There was a lack of images that could have become organic self of the residents of both Lithuania Major and Minor. The search for images that would construct uniting collective memory was more successful turning back to the time of Lithuanian national movement representing the history of the Lithuanian nation. The most expressive and successful example of such attempts were the images of Rambynas and Martynas Jankus.