Ieškant idėjų praeityje: etnologijos istorija ir dabartis

LTPastaruoju metu etnologijos istorijai teikiamas nemažas dėmesys. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti šio mokslo padėtį Lietuvoje, žvelgiant į etnologijos istoriją, institucionalizaciją ir šio mokslo ribas. Straipsnyje pristatomas etnologijos, antropologijos ir folkloristikos tyrimų kontekstas, dėmesys sutelkiamas į etnologijos mokslo ištakas, papasakojama Etnologijos instituto įkūrimo istorija, atskirai išskiriant sovietmečio laikotarpį ir tuometę etnologų veiklą Istorijos institute bei Vilniaus universitete. Svarstomos sovietmečiu egzistavusios etnologijos mokslo ribos ir pokyčiai šio mokslo sampratoje bei tyrimų būklėje atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Atkreipiamas dėmesys į 2010 metais įvykusios tarptautinės konferencijos „Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“ sukeltas pasekmes. Renginys paskatino permąstyti etnologijos istoriją ir formuoti ateities uždavinius. Etnologijos mokslo susiformavimas Lietuvoje vėlavo Europos ir Baltijos šalių kontekste. Tai iškėlė papildomų iššūkių Lietuvos etnologams sovietmečiu. Atrodo, daugelio jų turėjo nebelikti atgavus nepriklausomybę. Etnologija juridiškai tapo nepriklausomu nuo istorijos mokslu. Tačiau, nepaisant naujų galimybių ir pasiekimų, etnologija faktiškai liko „mažuoju mokslu“ (Löfgreno sąvoka) su didelėmis institucionalizacijos problemomis. Nepaisant mokslo sąsajų su skirtingomis disciplinomis ir prie šio laikmečio derančių sparčiai kintančių mokslo ribų, neapibrėžta etnologijos situacija tampa grėsme jo išlikimui. Tai skatina vėl ieškoti idėjų praeityje svarstant, ką šis mokslas gali duoti, ko kiti mokslai (bent tokiu lygmeniu) nepajėgia.Reikšminiai žodžiai: Dundulienė, P; Etnografija; Etnologijos istorija; Lietuvos istorijos institutas; Pranė Dundulienė; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Dundulienė, P; Ethnography; Ethnology; History of ethnology; Lithuanian Ethnology; Lithuanian Institute of History; Pranė dundulienė.

ENRecently the history of ethnology started receiving a lot of attention. The main goal of the article is to reveal the position of this science in Lithuania drawing attention to the history of ethnology, institutionalization and limits of this field. The article presents the context of ethnological, anthropological and folkloristic researches, and the attention is drawn to origin of the ethnology, the history of establishment of Ethnology Institute, Soviet period and contemporary ethnological activity in History Institute and Vilnius University. This article also includes limits of ethnology in Soviet times and changes in the conception and research of this field after the restoration of Lithuanian independence. Attention is also drawn to the consequences of the international conference Ethnology: history, present and perspectives held in 2010. This event had motivated to rethink the history of ethnology and to form future tasks. Formation of ethnology in Lithuania was delayed in the context of Europe and Baltic States. In Soviet times this had raised additional challenges to Lithuanian ethnologists. It would seem that after the restoration of independence they had to be gone. Legally, ethnology became independent and was separated from the science of history. However, despite new opportunities and achievements, ethnology actually took the position of little science (concept of Löfgren) with big issues on institutionalization. Despite the connection with different disciplines and rapidly changing limits of science suiting this period, undetermined situation of ethnology raises risk to its existence. This motivates to look for ideas in the past thinking about what this science is able to provide that other sciences (in any level) cannot.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History