LTStraipsnyje pateikiami autoriaus 2010-2012 m. istoriniame Klaipėdos krašte (Klaipėdos ir Šilutės rajonuose) atliktų etnografinių tyrimų rezultatai. Buvo renkama medžiaga apie šio regiono senųjų gyventojų - lietuvininkų laidosenos papročius ir atkreiptas dėmesys j vieną svarbesnių tokių papročių aspektų - mirties kaip miego sampratos savitumą tiek etnografiniu, tiek etnokonfesiniu aspektais, tebegyvuojantį pokario laikotarpiu, atskirais atvejais ir iki šių dienų. Buvo apklausta keliolika senyvo amžiaus vietinių pateikėjų, keletas pokario laikotarpio persikėlėlių į šį kraštą žemaičių, keli liuteronų kunigai. Istorinių šio reiškinio ištakų ieškota senuosiuose etnografiniuose aprašuose (T. Lepneris), Šventajame Rašte, anksčiau paskelbtose kitų mokslininkų publikacijose. Esminė išvada yra tai, kad iki pat šiol dar išlikusios tokios laidosenos sampratos apraiškos senųjų lietuvininkų gyvensenoje yra neatsiejama jų pasaulėžiūros ir gyvenimo esmės suvokimo dalis, neprimesta jokių kultūrinių institucijų ar įtakų. Ji, kaip ir kiti šio krašto dvasinės kultūros paveldo reliktai, palaipsniui nyksta, tad yra aktualu visa tai nedelsiant užfiksuoti, ištirti ir suvokti viso šio pasaulėžiūrinio reiškinio pilnatvę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Laidotuvių papročiai; Lietuvininkai; Liuteronai; Mažoji Lietuva; Mirties supratimas; Tradicijos; Funeral customs; Klaipėda; Lithuania; Lithuania Minor; Local Lutheran „lietuvininkai"; Lutherans; Traditions; Understanding of death.
ENThe article presents the results of ethnographic research carried out by the author in 2010-2012 in the historic Klaipėda region (Klaipėda and Šilutė Districts). Material was collected on the customs of burial of the old inhabitants of this region – the Lietuvninkai (Prussian Lithuanians) – and one of key aspects of such customs – the peculiarity of conception of death as sleep both ethnographically and ethnoconfessionally, which existed in the postwar period and in some cases, still does today. More than a dozen elderly local contributors, several Samogitians who had moved to this region in the postwar period and several Lutheran priests were interviewed. The historical sources of this phenomenon were sought in old ethnographic descriptions (T. Lepner), the Holy Scripture, previous publications of other researchers. The main conclusion was that manifestations of such conception of burial still exist in the life of old Lietuvninkai and are an integral part of their worldview and perception of the essence of life, not imposed by any cultural institutions or influences. Just like the relics of spiritual culture heritage of this region, it is gradually dying out and therefore, it is relevant to register it immediately, analyse and understand the entirety of this worldview phenomenon.