Žardės kaimo kapinių būklė nuo XX a. vidurio iki dabarties

LTStraipsnio tikslas – susisteminti, apibendrinti ir paskelbti 2010–2012 metais įvardytose apylinkėse surengtose ekspedicijose ir iš kitų šaltinių autoriaus surinktą medžiagą, susijusią su Žardės kapinaitėmis ir jų pokarine raida, taip pat, remiantis Žardės kapinių raida, pateikti kultūrinio kraštovaizdžio pokyčius, susijusius su urbanistine ir ekonomine aptariamų apylinkių plėtra. Žardės kapinėse nebelaidojama nuo pokario, o paminkliniais akmenimis pažymėtų kapų skaičius per aptariamą laikotarpį nuolat mažėjo. Tikėtina, kad kapinaitės tebėra pradinio ploto ribose, tačiau jų būklė gerokai pakito. Pokario politiniai ir socialiniai pokyčiai, urbanistinė plėtra tam turėjo didelę įtaką. Tyrime naudotas stebėjimo ir interviu metodai, taip pat analizuota ikonografinė medžiaga. Pabrėžiama, jog Žardės kapinių raida nuo XX a. vidurio charakteringai atspindi visame Klaipėdos krašte vyravusį oficialųjį požiūrį į konfesinį krašto paveldą. Žardės kapinaičių naikinimo faktai ir tokio reiškinio priežastys yra neatsiejamos nuo kapines prižiūrinčių asmenų likimo. Prastos kapinaičių būklės priežastys yra nulemtos kompleksinių veiksnių, susijusių su svetimos ideologinės įtakos ir jos inspiruoto kryptingo konfesinio paveldo naikinimo veikimo. Neatmestinas ir abejingas bei ydingas urbanistinės plėtros planuotojų požiūris. Kapinių būklę lemia ir pramonės infrastruktūros bei urbanistinė plėtra.Reikšminiai žodžiai: Kaimas; Kapinės; Klaipėda; Lietuvninkų paveldas; Religinė tolerancija; Žardė; Žardės kaimo kapinaitės; Cemetery; Countryside; Klaipėda; Lietuvninkai heritage; Lithuania; Religious tolerance; Žardė; Žardė village cemetery.

ENThe aim of the article is to systemize, summarize and publish material collected during expeditions organized in 2010-2012 in named surroundings, also including information from other sources collected by the author in association of Žardė cemetery and its post-war activity. It is also aimed basing on the development of Žardė cemetery to present changes in cultural local history associated with urban and economic development of discussed surroundings. After the period of post-war the Žardė cemetery was no longer used, and during the discussed period the number of graves with monumental stones was constantly decreasing. It is probable that the cemetery is still inside the initial area; however, its condition has changed significantly. Political and social post-war changes and urban development had a major impact on it. The research includes methods of monitoring and interview, and analysis on iconographic material. It is emphasized that from the middle of the XX century the development of Žardė cemetery characteristically reflects the official approach dominating in the whole territory of Klaipėda on confessional heritage of the country. Facts and reasons of destruction of Žardė cemetery are inseparable from the fate of individuals taking care of the cemetery. Reasons responsible for the poor state of the cemetery are determined by complex factors associated with alien ideological impact and inspired purposeful confessional destruction of the heritage. Indifferent and defective approach of organizers of urban development is also not excluded. The state of cemeteries is also determined by industrial infrastructural and urban development.