LTRecenzijoje aptariama Miko Vaicekausko studija „Motiejaus Valančiaus užrašų ir atsiminimų rankraščiai Lietuvių mokslo draugijoje. 1911-1914 metų istorija“. Knygoje iš publikacijų spaudoje, privačios korespondencijos ir susijusių dokumentų rekonstruojama 1911-1914 m. įvykių, apimančių Valančiaus atsiminimų ir užrašų rankraščių paieškas, seka bei aiškinamasi, kodėl minimieji rankraščiai galėję dingti ir būti ieškomi. Taigi studija supažindina ne su autoriumi ar jo rašytiniu palikimu, bet su XX a. pradžios kultūrinio gyvenimo peripetijomis, besiformuojančio literatūros lauko aktualijomis, dalyvių interesais. Aptariami tik keli visos rankraščio istorijos aspektai („saugojimo vietos kaita bei sąlygos“ ir „savininkai“), nors įtraukiama ir publikavimo bei ketinimų publikuoti detalių. Pirmiausia pateikiama studija, nupasakojanti Valančiaus užrašų ir atsiminimų rankraščių istoriją, – nuodugnus toliau publikuojamų tekstų ir jų ryšių aprašas. Pačias publikacijas galima vadinti kone abipuse korespondencija, kuria pateikiamas nuoseklus įvykio vaizdas. Detali rekonstrukcija yra reikšminga pretenzija į mokslinį tokių istorijų pateikimą, be to, praturtina lietuvių tekstologiją įvairesniais rankraščių tyrimais. Kruopščiai registruodamas visus Valančiaus užrašų ir atsiminimų rankraščių leidimus, paminėjimus ir „šalutines“ istorijas, autorius parodo, kaip „verdama“ publikavimo „virtuvėje“: kiek kartų ir iš kur buvo perspausdinti tekstai, koks rankraščių santykis su leidimais ir t. t.. Studijos publikacijų rengimo principas – kuo autentiškesnio, mažiau nuo originalo nutolusio teksto siekimas.Reikšminiai žodžiai: Mikas Vaicekauskas; Motiejus Valančius; Rankraščiai; Mikas Vaicekauskas; Motiejus Valančius; Manuscripts.
ENThe review discusses the study by Mikas Vaicekauskas “Motiejaus Valančiaus Užrašų ir Atsiminimų Rankraščiai Lietuvių Mokslo Draugijoje. 1911-1914 Metų Istorija” (“Manuscripts of Motiejus Valančius’ Notes and Memoirs in Lithuanian Scientific Society. History of 1911–1914”). Using the publications in the press, private correspondence and related documents, the book reconstructs the sequence of events of 1911–1914 in the search for the notes and memoirs of Valančius and attempts to find out the causes of disappearance of and search for the above manuscripts. The study does not introduce the author or its written heritage, but the peculiarities of the cultural life at the beginning of the 20th c., the issues of the emerging literary field, and the interests of its actors. Although the details of publication and intentions of publication are included, only a few aspects of the history of the manuscript are discussed (the change and conditions of storage place and the owners). First, a study is presented, which describes the history of the manuscripts of Valančius notes and memoirs – a detailed description of further texts and their relations. The publications themselves may almost be called mutual correspondence presenting a successive view of events. Detailed reconstruction is a significant claim to scientific presentation of such stories and enriches Lithuanian textology by more varied studies of manuscripts. By thorough registration of all publications, references of the manuscripts of Valančius’ notes and memoirs as well as ‘secondary’ stories, the author reveals the ‘cooking’ in the ‘kitchen’ of publication: how many times and from where the texts were reprinted, what is the ratio of manuscripts and publications, etc. The principle of preparation of publications of the study is the striving for authentic text as close to the original as possible.