Katalikų laidotuvių apeiginiai papročiai Šiaurės Lietuvoje. Tradicijos kaita XX-XXI a. sandūroje

LTŠiaurės Lietuvoje ryškios dvi apeiginių papročių katalikų laidotuvėse tradicijos: aukštaitiška ir žemaitiška, kurios persipina Šiaulių mieste. Šios tradicijos lyginamos tarpusavyje, kartu siekiama nustatyti, kiek jos atitinka Katalikų bažnyčios nurodymus. Nagrinėjama budėjimo prie mirusiojo ir giedorių tradicija, muzikos instrumentų naudojimas ir jų reikšmė rituale, apeiginis „Vardų“ giesmės giedojimas, rankraštiniu būdu plintančios giesmės, šiuolaikinis profesionalus muzikavimas laidotuvėse. Straipsnio tikslas: išnagrinėti katalikiškų laidotuvių apeiginių papročių tradicijos kaitą šiaurės Lietuvoje XX-XXI a. sandūroje. Uždaviniai: aptarti budėjimo prie mirusiojo tradiciją šiaurės Lietuvoje; analizuoti apeiginius papročius: bendrai kalbamas maldas, naudojamus muzikos instrumentus, giedamas giesmes, jų raidą, apeiginio giedojimo paskirtį ir jos transformacijas XX-XXI a. sandūroje; palyginti aukštaitiškos ir žemaitiškos šiaurės Lietuvos dalių apeiginius papročius. Objektas: katalikų laidotuvių apeiginiai papročiai šiaurės Lietuvoje XX-XXI a. sandūroje. Duomenys: surinkti 2011 m. etnografinių ekspedicijų metu. Metodai: ekspedicinių tyrimų, analitinis interpretacinis, lyginamasis. Rezultatai: nustatyta, kad XXI a. pradžioje katalikų Bažnyčia giedojimui laidotuvėse neskiria pakankamai dėmesio. Apeiginio giedojimo laidotuvėse tradiciją senosios pagrindu ir atsižvelgdami į užsakovų nuostatas ir pageidavimus kuria bei puoselėja miestuose susiformavę profesionalių muzikantų ar giesmininkų ansambliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apeiginiai papročiai; Gedėjimas; Giesmės; Katalikų laidotuvės; Papročiai; Šiaurės Lietuva; Catholic funeral; Chants; Customs; Grief; North Lithuania.

ENIn the traditional culture of Northern Lithuania during the ritual the living tried to facilitate the transition of the dead to another world. For that purpose special ritual actions were used. However, in the end of the 20th century some of these customs started to vanish. Their observance is smoother in the Žemaičiai part of Northern Lithuania where the customs are considered to be an expression of regional, local and confessional identity; here funeral musicians’ ability to meet the needs of the people following the local traditions and adapting to changing conditions is of great importance to preservation of customs. In the Aukštaičiai part of Northern Lithuania Catholic funeral customs experienced a greater impact of the Soviet power; here the activities of local chanters, parish organists and priests were of great importance to the preservation and continuation of the funeral chanting tradition. The harmonious ensemble singing of professional musicians and chanters that has formed in cities and professional playing various musical instruments show that in the beginning of the 21st century greater emphasis is placed on aesthetic of customs. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History