Rytų aukštaičių vilniškių ilgųjų balsių priegaidžių audicinis tyrimas

LTStraipsnyje pristatomas šiaurės rytų vilniškių ilgųjų balsių priegaidžių audicinis tyrimas ir jo rezultatai. Audiciškai buvo tiriamos keturių punktų priegaidės. Trys šiaurės rytų vilniškių – Adutiškio, Svirkų ir Vidutinės – punktai išsidėstę palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną, ketvirtasis Linkmenų punktas – uteniškių ir vilniškių patarmių sandūroje ir vokalizmo atžvilgiu artimesnis uteniškiams. Skirtingi punktai tirti pasirinkti sąmoningai, norint subjektyviai įvertinti įvairių šiaurės rytų vilniškių vietų priegaidžių audicinį ryškumą.Priegaidžių tyrimui pasirinktos keturios minimaliosios poros su priešakiniais ir užpakaliniais, taip pat poliftongiškos prigimties garsais. Eksperimentas atliktas su kiekvieno punkto auditorių grupėmis, kurių kiekvieną sudarė septyni žmonės. Statistiniai eksperimento rezultatai įvertinti programa UKR.PAS, kuri skaičiuoja u kriterijų. Svarbiausios eksperimento išvados: ištirtuose šiaurės rytų aukštaičių punktuose visiškos priegaidžių niveliacijos neužfiksuota. Apie priegaidžių supanašėjimą galima kalbėti tik atskirais atvejais. Audicinio eksperimento rezultatus nulemia kelių auditorius apibūdinančių faktorių visuma: 1) tarmės vartojimas; 2) amžius; 3) išsilavinimas; 4) muzikinė klausa. Priegaides geriau skiria tie auditoriai, kurie gerai moka tarmę ir patys kalbėjimo aktuose realizuoja priegaidžių opoziciją. Skiriamosios šnektų ypatybės neturi įtakos priegaidžių identifikavimui. Ilgųjų balsių priegaidžių ryškumas taip pat nepriklauso nuo skiemens centro fonetinių ypatybių.Reikšminiai žodžiai: Prozodija; Lietuvių kalbos tarmių audiciniai tyrimai; Balsiai; Priegaidė; Aukštaičių vilniškių tarmė; Prosody; Auditive experiment of dialect of Lithuanian language.

ENThis article is about an auditory study of the intonation of long vowels in the dialect of Eastern Aukštaitians in the Vilnius region and its results. Auditory intonation tests were done for speakers from 4 areas: three in the northeastern Vilnius region – Adutiškis, Svirkai and Vidutinė – being points along the Lithuania–Belarus border, and the fourth being a point where the dialects of Utena and Vilnius meet, but where the vowels are more like those of the Utena dialect. The choice of points to be studied was deliberate, as the intention was to do a subjective assessment of the auditory clarity of the intonations of various northern Vilnius region dialects. The sounds chosen to be studied for their intonations (pitch stress) were four minimal pairs, including front and back vowels and polyphthongs. The experiment was performed using a group of seven ‘auditors’ (listeners) four each of the four geographical points. The statistical results of the experiment were evaluated using the UKR.PAS program, which counts u criteria. The most important conclusion of the experiment was that in the areas of northeastern Aukštaitija studied, no total levelling of intonations was detected. There were only a few isolated cases of intonations becoming indistinguishable. The results of the auditory experiment were determined by a combination of factors concerning the auditors: 1) their knowledge of the dialect; 2) their age; 3) their education; 4) their musical ear. The intonations were heard best by the auditors who knew the dialect best and who spoke clearly themselves, distinguishing the intonations (pitch stress) clearly. The distinctive features of the dialects did not affect identification of the intonations. Similarly, the clarity of the long vowel intonations did not depend on the phonetic properties of the syllable.