LTLietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus universitetu ir Kernavės archeologijos ir istorijos muziejumi 2008– 2010 m. vykdė projektą „Archeokraštovaizdis“ („Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis“, projekto vadovas doc. dr. Valdemaeras Šimėnas).* Šio straipsnio autorė tyrinėjimams, o kartu ir straipsniui rašyti pasirinko Pietinėje Žiemgalos dalyje, prie Ašvinės upės, esantį Kurmaičių- Linksmėnų mikroregioną, kurio centrinė ašis – Kurmaičių- Linksmėnų archeologijos kompleksas. Jį sudaro Romėniškojo laikotarpio pilkapynas, V–VII a. ir VIII–XII a. plokštinis žiemgalių kapinynas ir XVI–XVII a. kapai. Šis žiemgalių nekropolis egzistavo 15 šimtmečių ir yra neįkainojamas šaltinis tiek genties materialinei ir dvasinei kultūrai pažinti, tiek ir bendruomenės gyvensenos analizei atlikti. Kad minėtas kompleksas įgautų visiškai užbaigtą formą, reikia surasti ir ištirti čia palaidotų žmonių gyvenvietę. Toks ir buvo tyrimų tikslas. Pasirinktame 5×5 km dydžio regione buvo iškasti 25 šurfai (100 m2 plotas). Darbo tikslas: Išsiaiškinti pasirinkto mikroregiono ir artimos aplinkos – Sidabrės žemės – ištirtumo laipsnį, parodyti atsiradusius netolygumus tiriant atskiras paminklų rūšis – gyvenvietes ir laidojimo paminklus, apžvelgti autorės atliktus archeologinius tyrimus ir supažindinti skaitytoją su vykdyta naujų paminklų paieška ir jos rezultatais. Uždaviniai: apžvelgti ir susisteminti ankstesnių tyrimų minėtoje teritorijoje medžiagą, supažindinti su archeologinių tyrinėjimų Kurmaičių-Linksmėnų kapinyne tyrimais ir rezultatais, apžvelgti gyvenviečių paieškos tyrimų rezultatus.Objektas: Pietinėje Žiemgalos dalyje, prie Ašvinės upės, esantis Kurmaičių-Linksmėnų mikroregionas, kurio centrinė ašis – Kurmaičių-Linksmėnų archeologijos kompleksas, ir jo aplinka – Sidabrės- Virčiuvio upių apribotas regionas, arba Sidabrės žemė. Metodai: aprašomasis, analitinis, lyginamasis, apibendrinamasis, šaltinių tyrimas. Rezultatai: apžvelgta archeologinė literatūra, susijusi su minėtu mikroregionu ir jo aplinka, pateikta ir įvertinta archeologinių tyrimų medžiaga. Kurmaičių-Linksmėnų archeologinio komplekso, kuris įeina į žiemgališką Sidabrės žemę, tyrimai parodė, kad šioje vietoje yra buvusi viena iš svarbesnių šios žemės gyvenviečių. Tokią išvadą mums leidžia suformuluoti surastas ir dalinai tyrinėtas Kurmaičių-Linksmėnų pilkapynas ir kapinynas, nors gyvenamoji šiame kapinyne palaidotų žmonių vieta liko nenustatyta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologinis kompleksas; Istorija; Kapinynai; Kurmaičiai; Linksmėnai; Pilkapynai; Radiniai, archeologiniai; Sidabros žemė; Tyrimai (tyrinėjimai), archeologiniai; Virčiuvis; Švėtė; Žiemgala; Žiemgala (Žemgala); Archaelogy; Archeological complex; Barrow; Burials; Findings, archaelogical; History; Kurmaičiai; Linksmėnai; Research, archaelogical; Semigala; Semigallia; Sidabra Land; Virčiuvis; Švėtė.
ENIn 2008–2010, the Institute of Lithuanian History together with Vilnius University and Kernavė Historical Museum carried out a project “Archaeological Landscape” (Development of cultural landscape according to the data of archaeology and natural science). The author of the article has chosen for her research and article the microregion of Kurmaičiai–Linksmėnai (Kurmaičiai–Linksmėnai archaeological complex) in the southern part of Žiemgala near the Ašvinė River. It consists of barrows of the Roman period, flat burial grounds of Semigallians of the 5th-7th centuries and the 8th-12th centuries and also the graves of the 16th-17th centuries. That Semigallian necropolis has existed for 15 centuries and is an invaluable source for getting acquainted with material and spiritual culture of the tribe and also for analysis of community’s way of life. So it is necessary to find and research the settlement of the people buried there. Such was the goal of the investigation. In the chosen 5×5 km region 25 deep holes were dug out (the area of 100 m2). [From the publication]