Retorinė persvazija reklamoje

LTVienas iš ryškiausių moderniosios kultūros faktų - reklama – šiandien tyrinėjama kaip tam tikra retorikos forma, siekianti tokių pačių kaip ir retorika tikslų: paveikti protą, valią, jausmus, pasiekti persvaziją. Retoriniu požiūriu reklama yra trumpiausia apeliacinių kalbų forma, nes čia sujungiamos pagrindinės persvazijos rūšys - įtikinimas, įtaiga ir skatinimas. Straipsnyje siekiama atskleisti retorinės persvazijos modelių struktūrą moderniojoje reklamoje, analizuoti retorinę persvaziją reklamoje psichosociolingvistiniu aspektu, t. y. gilinantis į konkretaus persvazijos modelio pasirinkimo motyvaciją. Retorinė persvaziją reklamoje tyrinėjama remiantis aprašomuoju, arba deskripciniu, bei semantinės analizės metodais. Reklamoje persvazijos efekto siekiama ir centriniu, ir periferiniu būdu. Akivaizdu, kad reklaminio diskurso vaizdiinių ištekliai neišsemiami, račiau negalima nepastebėti, jog reklamos komunikacijos psichologinio poveikio metodų bei argumentacijos pagrindas neretai remiasi universaliais klasikinės retorikos principais. Reklama, kaip ir retorika, yra menas kurti įtikinėjamuosius diskursus. Reklama, siekianti paveikti vartotojo veiksmus, vertinimus, situacijos suvokimą kontroliuoti vartotojo dėmesį, naudojasi retorinės persvazijos metodais, padedančiais suvokti informaciją pagal reklamos diktuojamus prioritetus.Reikšminiai žodžiai: Retorika; Reklama; Persvazija; Adresatas; Diskursas; Rhetoric; Advertisement; Persuasion; Addressee.

ENOne of the most prominent facts of the modern culture, i. e. advertising is being viewed upon as a certain form of rhetoric, reaching the same goals, i. e. influencing the mind, will and feelings, as well as reaching the persuasion. In the rhetoric view advertising is the shortest form of appellative language, since it encompasses the main types of persuasion – suggestion, encouragement and stimulation. The article attempts at reveling the structure of models of rhetoric persuasion in advertising in terms of the psychosociolinguistic aspect, i. e. getting deeper into the motivation for choice of a specific model of persuasion. Rhetoric persuasion in advertising is examined by employing the methods of descriptive and semantic analysis. The effect of persuasion is strived for in advertising both by central and peripheral way. It is obvious that the resources of images of the advertising discourse are inexhaustible however one cannot help but notice that the basis of the methods of psychological influence of advertising communication and argumentation quite often are certain universal principles of classic rhetoric. Both advertising and rhetoric are arts, dealing with creation of persuasive discourses. Advertising, which makes attempts to influence the consumer’s actions, evaluations and perception of situation and to control the consumer’s attention, uses the methods of rhetoric persuasion, helping to understand the information according to the priorities, dictated by advertising.