LTStraipsnyje aptariami klasikinės ugdymo paradigmos bruožai bei atskleista laisvojo ugdymo paradigmos reikšmė mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo pokyčiams. Šiuolaikinės pedagoginės kryptys kritiškai vertina klasikinę ugdymo koncepciją ir neigia autoritarišką mokytoją, vadovėlinį mokymą atitrukusį nuo gyvenimo mokymo turinį, ugdytinio asmenybės laisvės slopinimą ir pan. Literatūros analizė parodė, kad mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas šiuolaikinėje pedagogikoje naudojamas ne tik kaip didaktinis (kaupti, interpretuoti ir apibendrinti duomenis apie mokinių pažangą ir pasiekimus), bet ir kaip socialinis instrumentas, padedantis motyvuoti mokinius, spręsti elgesio problemas, refleksuoti ugdomojo proceso sėkmingumo lygį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klasikinė ugdymo paradigma; Laisvojo ugdymo paradigma; Pažangos ir pasiekimų vertinimas; Pažangos ir pasiekimų vertinimas, Klasikine ugdymo paradigma, laisvojo ugdymo; Vertinimo pokyčiai; Assessment of progress and achievements; Changes in assessment; Classical paradigm of education; Classical paradigm of education, paradigm of Free education; Paradigm of free education.
ENArticle deals with the features of the classical paradigm of education and reveals the significance of the paradigm of free education to the changes in assessment of pupils' progress and achievements. Contemporary pedagogical trends critically evaluate the classical educational conception and reject an authoritarian teacher, textbook-based teaching, the content losing contact with life, suppression of pupil's personality freedom etc. Analysis of literature shows that assessment of pupils' progress and achievements in contemporary pedagogy is used not only as a didactic instrument (to accumulate, interpret and generalise data on pupils' progress and achievements), but also as a social instrument helping motivate pupils, solve behavioural problems, reflect on the level of success in the educational process. [From the publication]