Pirmosios studijų pakopos studentų bendrosios anglų klabos pasiekimai

LTEuropos ir Lietuvos švietimo ir užsienio kalbų politikos dokumentuose akcentuojama ypatinga užsienio kalbų kompetencijos svarba mokymosi visą gyvenimą kontekste, tačiau didžiausias dėmesys, ypač Lietuvos švietimo ir užsienio kalbų politikos dokumentuose, skiriamas užsienio kalbų mokymui ankstyvojo, pradinio, pagrindinio ir bendrojo lavinimo etape, tuo tarpu aukštojo mokslo erdvėje užsienio kalbų kompetencijos plėtojimui skiriamas labai menkas arba beveik jokio dėmesio. Aukštąjį mokslą pasirinkusių studentų užsienio kalbų kompetencijos yra labai nevienodos, dažnai neatitinka nei bendrojo lavinimo programose apibrėžiamo užsienio kalbos kompetencijos lygmens, nei atitinka aukštosios mokyklos reikalavimų kokybiškoms studijoms. Todėl tolimesnis užsienio kalbų kompetencijų plėtojimas aukštojo mokslo institucijoje tampa neišvengiama mokymosi visą gyvenimą dalimi. Empiriniu tyrimu siekiama nustatyti ir įvertinti pirmosios studijų pakopos studentų užsienio kalbos kompetencijas bei įvertinti jų atitiktį aukštosios mokyklos absolvento statusui įgytos kalbinės kompetencijos aspektu, t.y. išsiaiškinti, kokios yra pirmosios studijų pakopos studentų užsienio kalbos kompetencijos, ar jos atitinka ir, jei taip, kiek atitinka aukštosios mokyklos absolvento statusą kalbinės kompetencijos aspektu, ar visi kalbiniai įgūdžiai plėtojami vienodai, kuriems skiriama daugiau, kuriems mažiau dėmesio. Empirinio tyrimo objektas – pirmosios studijų pakopos studentų, baigusių privalomą bendrosios anglų kalbos 4 (B2) lygį, užsienio kalbos kompetencijos. Empirinio tyrimo dalyviai – pirmosios studijų pakopos studentai, baigę privalomą bendrosios anglų kalbos 4 (B2) lygį.Empirinio tyrimo dalyvių imtis – 578. Empirinio tyrimo metodas – testavimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pasiekę bendrosios anglų kalbos B2 lygmenį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (BEKM) aukštosios mokyklos studentai yra pasirengę funkcionuoti tarptautinėje sociokultūrinėje erdvėje, tačiau stokoja įgūdžių, atitinkančių aukštosios mokyklos absolvento statusą užsienio kalbos kompetencijos aspektu. Rezultatai rodo, jog būtina plėtoti rašymo ir klausymo užsienio kalba kompetencijas, kurios yra svarbiausios aukštosios mokyklos studento bei būsimo absolvento profesinėje ir akademinėje veikloje, taip pat toliau palaikyti skaitymo ir kalbėjimo kompetencijas. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Studentų bendrosios užsienio kalbos kompetencijos B2 lygmenyje nepakankamai išplėtotos, todėl rekomenduojama tobulinti užsienio kalbų kompetencijos plėtojimo sistemą aukštojoje mokykloje. Pirmosios studijų pakopos studentų, baigusių privalomą bendrosios anglų kalbos 4 lygį, kalbiniai gebėjimai pagal atskiras kalbinės veiklos rūšis yra labai skirtingi, todėl suponuoja prielaidas modernizuoti užsienio kalbos kompetencijos plėtojimo sistemą aukštojoje mokykloje. Rengiant užsienio kalbos studijų dalyko programas reikia atsižvelgti į studentų poreikius plėtoti atskirų kalbinės veiklos rūšių gebėjimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Bendroji užsienio kalba; Kalbinės veiklos rūšys; Užsienio kalbos kompetencija; Foreign language activities; Foreign language competence; General foreign language; Higher education.

ENEuropean education and foreign language policy documents emphasise the significance of special foreign language competence in the context of lifelong learning; however, the main focus, especially in the Lithuanian education and foreign language policy documents, is given to foreign language teaching in the phases of early, primary and secondary education, while foreign language competence development in the area of higher education is given little or practically no attention. Students enter higher education with comparatively low and different foreign language competence that neither corresponds to the requirements stated in general education programmes as concerns the competence in foreign languages nor meets the requirements of high-quality higher education studies. Therefore, further development of foreign language competence in higher education is becoming an inevitable part of lifelong learning. An empirical study was carried out to identify and evaluate the first-cycle graduate students’ foreign language competence and to assess its compliance with the higher education school graduates’ status as concerns foreign language competence, i.e. to find out the level of the first cycle higher education graduates’ foreign language competence, whether it meets, and if so, to what extent, higher school graduate status in terms of linguistic competence.The object of the empirical research was foreign language competence of the first-ycle students who completed compulsory general English Level 4 (B2) course at a higher education institution. Thus, the participants of the research were the first-cycle students who completed general English Level 4 (B2) course. The sample of the empirical research was 578. Testing was employed as the method of the empirical research. The analysis of the research results revealed that, in general, having acquired foreign language competence at Level B2 according to the Common European Framework of Reference for Languages (CEFR, 2001), the first-cycle students are capable of functioning in the international socio-cultural sphere; however, they still lack the skills necessary for the status of a higher education graduate as regards their foreign language competence. The research results revealed that it is necessary to pay more attention for the development of such language activities as writing and listening, that are especially important for higher education students and academic and professional activities, and to further maintain the competences of such language activities as reading and speaking. Following the research results, the conclusions and recommendations were provided. [...]. [From the publication]

• Daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimai / Nemira Mačianskienė. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai / sudarytoja Gintarė Žukaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. P. 75-87.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.