Teisinių santykių stabilumas ir jo užtikrinimo problemos

LTDažną asmenį, net tiesiogiai ir nesusiduriantį su teisiniais valstybes mechanizmais, domina teisinio stabilumo tema. Tai gali būti aktualu dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, asmuo gali norėti stabilaus darbo užmokesčio, stabilios pensijos, šeimos santykių apibrėžtumo, stabilumo ir dainos šalies santykiuose su gretimomis valstybėmis ir t. t. Daugeliui tokių asmenų, taigi visuomenei, stabilumas paprastai yra vertybė Šią vertybę užtikrinti galima tiek teisinėmis, tiek neteisinėmis priemonėmis, tačiau mus, teisininkus, turbūt labiausiai domina, kokios visuomenės (ne)stabilumui turi įtakos problemos pačioje teisėje. Šiuo tikslu pirmojoje straipsnio dalyje ieškoma silpnųjų teisės, kaip socialinio instrumento, vietų, kurios tiesiogiai turi įtakos visuomenės stabilumui. Tai daroma ne tik analizuojant teisėkūros ir teisės taikymo procedūras, joms būdingus teisinį nestabilumą skatinančius veiksnius, bet ir pateikiant aptariamų problemų sprendimo metodiką Antrojoje straipsnio dalyje teisinių santykių stabilumas analizuojamas kaip materialinis teisinis argumentas per se, kartu įvardijant ekonominius teisinių santykių stabilumo užtikrinimo motyvus ir pateikiant aktualių teismų praktikos pavyzdžių.Nepaisant to, kad straipsnyje rodoma daug dėmesio teisiniam stabilumui užtikrinti, kartu autorius siekia parodyti, kad aklas teisinio stabilumo siekimas ne visada visuomenei yra naudingas, o istorija rodo, kad to nesuvokusios valdžios už tai yra ne kartą skaudžiai sumokėjusios. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinių santykių stabilumas; Teisinis instrumentas; Teisinių santykių stabilumas; Legal tool; Stability in social relations; Stability ir legal relation; Stability of legal relationships.

ENAuthor emphasises that the need for the stability in social relations is generally characteristic both to the whole society and its individual members. Law as a principal tool, which indicates the response of the State to a particular situation, is used there to ensure stability of social relations. Due to its coercive and normative character, it serves as an unparalleled stabiliser of social relations. Irrespective of this, law may also have, and generally has, some drawbacks. This gives rise to a paradox: due to some internal problems or deficiencies, a State tool (law), which is expected to regulate and stabilise relations, has an opposite effect – it destabilises the society. Those internal defects in the operation of law may be divided into legislative problems and the problems related with the application of law. The most consequential legislative problems are the following: detrimental amendments of laws, imperfect legal acts, and gaps in laws.The most important problems of the application of law and related with the stability of social relations are the non-acceptance of the significant principles of the procedural framework – resjudicata or stare decisis –, ineffectiveness of the system of control related with the application of legal acts, incompatibility of the course of proceedings, legal uncertainty created by the rivalry between the courts and the legislator, as well as inappropriate management of time in the proceedings a case. These occurrences demand ensuring the guarantee and preservation of stability during the procedures of legislation and law application, thus a procedural (formal) guarantee of stability; however an analysis of court practice reveals that legal stability may be actively sought also in those instances where the stability of legal relationships is considered as an independent legal argument of substantive law in deciding a case. [...]. [From the publication]