Vilma Zubaitienė. Pilypo Ruigio Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon (1747) : šaltiniai ir leksikografinis metodas : recenzija
LTRecenzuojamoje knygoje tiriamas Pilypo Ruigio lietuvių-vokiečių, vokiečių-lietuvių kalbos žodynas, išspausdintas 1747 m. Mažojoje Lietuvoje (RŽ). RŽ tapo daugelio leksikografinių darbų – tarp jų C. G. Milkaus (1800), G. H. F. Nesselmanno (1851) ir F. Kuršaičio žodynų – šaltiniu. Knygą sudaro pratarmė ir septynios dalys, kuriuose aptariamos RŽ pasirodymo istorinės aplinkybės ir priežastys, RŽ šaltiniai, leksikos skirtumai, aptariama RŽ makrostruktūra ir mikrostrūktūros elementai, apžvelgiami RŽ pakeitimai juo sekusiame Milkaus žodyne. Antraštiniai RŽ žodžiai yra aiškinami kitų kalbų atitikmenimis, pateikiama fonetinė, gramatinė ir semantinė informacija. Studijos autorė pažymi, kad leksikografiniai tyrimai būna kelių tipų: pirmojo tipo tyrime leksikografas siekia apibrėžti žodžių atrankos principus ir metodus, žodžių reikšmių aiškinimo būdus ir jų atitikmenų pasirinkimo motyvus ir t. t. Antrojo tipo tyrimai didžiausią dėmesį skiria patiems žodyno žodžiams ir jų aptarimui šiuolaikinės lingvistikos kontekste išskiriant archaizmus, skolinius, skirtingus darybos būdus ir pan. Ilgiausias ir svarbiausias knygos skyrius skirtas RŽ šaltinių tyrimui. Autorės teigimu, svarbiausias Ruigio žodyno lietuvių kalbos žodžių šaltinis buvo J. Kvanto Biblija (1735), iš kurio paimti vokiškų žodžių vertimų variantai, sinonimai, reikšmės, retais atvejais – jų vartojimo pavyzdžiai. Lietuvių-vokiečių RŽ dalyje randama vertingos fonetinės, gramatinės ir semantinės lietuviškų žodžių informacijos. Ruigiui rūpėjo pateikti taisyklingą ne tik antraštinio žodžio, bet ir jo pagrindinių formų tarimą.Reikšminiai žodžiai: Vilma Zubaitienė; Pilypas Ruigys; Vilma Zubaitienė; Philipp Ruhig.
ENThe reviewed book studies Pilypas Ruigys’ Lithuanian–German and German–Lithuanian Dictionary printed in 1747 in Lithuania Minor (RD). RD became a source for many lexicographical works, including the dictionaries of C. G. Milkus (1800), G. H. F. Nesselmann (1851) and F. Kuršaitis. The book is comprised of the foreword and seven parts that discuss the historical circumstances and reasons for appearance of RD, sources of RD, lexical differences, macrostructure and microstructural elements of RD, and the changes of RD in the subsequent Milkus’ dictionary. Headwords of RD are explained by equivalents in other languages, phonetic, grammatical and semantic information is presented. The author of the study notes that lexicographical studies are classified into several types: in the studies of first type, a lexicographer seeks to define the principles and methods of word selection, the ways of explaining the meaning of words, the motives behind the selection of equivalents, etc. The studies of the second type focus on the words of the dictionary themselves and their consideration in the context of contemporary linguistics and distinguishing the archaisms, loanwords, different formation methods, etc. The longest and most important chapter of the book is dedicated to the research of RD sources. According to the author, the most important source of Lithuanian words in Ruigys’ dictionary was the Quandt Bible (1735), from where translation variants, synonyms, and meanings of German words were taken as well as in some cases, examples of use. The Lithuanian-German part of RD contains valuable phonetic, grammatical, and semantical information on Lithuanian words. Ruigys cared about presenting correct pronunciation not only of the headword, but also of its main forms.
