The May third Constitution and the Grand Duchy of Lithuania

LTGegužės 3-iosios konstitucija iki šiol kelia karštas diskusijas tarp istorikų ir plačiosios visuomenės. Dokumento vertinimai varijuoja nuo teigiamo iki neigiamo, tai parodė ir pastarojo meto svarstymai dėl klausimo, ar gegužės 3-ioji turėtų būti įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Straipsnyje siekiama analizuoti nesutarimų priežastis, argumentuojama, kad Gegužės 3-iosios konstitucija, viena iš pirmųjų nacionalinių konstitucijų pasaulyje, aiškiai rodo, kad Abiejų Tautų Respublika (Lietuva ir Lenkija) nebuvo atsilikusi, beviltiška valstybė, kaip bandoma ją vaizduoti. Valstybė ir visuomenė stengėsi diegti reformas, eiti į priekį, išsiveržti iš izoliacijos. Paskutiniaisiais dviem ATR gyvavimo metais dėta daug pastangų reformuoti valstybę. Nors ketverių metų Seimo sprendimai buvo panaikinti 1793 m., jie turėjo svarbią reikšmę Gardino Seimo nutarimams 1793 m. ir 1794 m. sukilimui. Konstitucija parodė, kad ATR žlugimą nulėmė kaimyninių valstybių imperinės ambicijos, o ne ATR vidaus problemos. Taip pat straipsnyje nagrinėjamas iki šiol istorikus neraminantis klausimas dėl Lietuvos likimo po Konstitucijos priėmimo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Diskusija; Gegužės 3 d. Konstitucija; Gegužės 3-sios Konstitucija (1791); Lietuvių istoriografija; Commonwealth of Two Nations; Discussion; Lithuanian historiography; The Constitution of May 3 (1791); The May Third Constitution.

ENThe document known as the May Third Constitution continues to provoke heated debate among historians as well as the general public. Opinions divide sharply into positive and negative evaluations of the document, as was evident in recent discussions that raised the question: should May 3rd be declared a day to commemorate? The article attempts to shed light on the origin of the controversy, but also argues that the May Third Constitution, one of the first written national constitutions worldwide, demonstrates that the Commonwealth of Two Nations (Lithuania and Poland) was not a backward, hopeless country as it has been portrayed. The state and the society tried to institute reforms, move ahead, and break out of its isolation. The last two years of the Commonwealth's existence saw major efforts to set the course of reforms. Even though the decisions of the Four-Year Sejm were annulled in 1793, they played an important part in the measures adopted by the Grodno Sejm of 1793 and the uprising of 1794. The Constitution shows that the collapse of the Commonwealth was caused by the imperial ambitions of neighboring states rather than its own internal weakness. The article also addresses the question of Lithuania's fate under the Constitution, a question which continues to preoccupy historians. [From the publication]