LTStraipsnyje analizuojama lietuviška lingvistinė medžiaga, esanti Marburgo kalbos atlase. Pažymima, kad šio atlaso istorija glaudžiai susijusi su vokiečių lingvisto, dialektografijos pradininko G. Wenkerio vardu. Analizuojama G. Wenkerio lingvistinė veikla, akcentuojant jo požiūrį į lituanistines realijas. Teigiama, kad G. Wenkerio sudaryti žemėlapiai yra ne tik svarbus vokiečių dialektologijos šaltinis, bet reikšmingi ir kitų kalbų (prancūzų, serbų, čekų, lenkų, slovėnų, kroatų, vengrų irk t.) tyrinėjimams tiek dialektologiniu, tiek sociolingvistiniu atžvilgiu. Baltistikai ypač svarbūs atlase minimi daugiau kaip penkiasdešimt lietuviškų regionų. Pateikiama G. Wenkerio surinkta lietuviškų formuliarų medžiaga. Pažymima, kad ji datuojama daugiausia 1879 -1880 metais, taigi tuo pačiu metu kaip ir Antano Baranausko surinkta dialektologinė medžiaga, tačiau G. Wenkerio medžiagos esama mažiau. Akcentuojama geografinės formuliarų kilmės svarba – jie priskirtini aukštaičių ir vakarų žemaičių tarmių plotams Rytų Prūsijoje. Pažymima, kad Rytų Prūsijos aukštaičių dialektas po Antrojo pasaulinio karo praktiškai išnyko, o vakarų žemaičių tarmė sparčiai mažėjant ja kalbančiųjų skaičiui taip pat buvo mažiau tyrinėta už kitus dialektus. Konstatuojama, kad nuo kitų ankstyvųjų dialektologinių tekstų G. Wenkerio pateikta medžiaga skiriasi pateikimo metodika, kai nebuvo renkami autentiški liaudies kalbos tekstai, o koncentruojamasi ties paraleliniais variantais, įgalinusiais palyginti turimą medžiagą.Reikšminiai žodžiai: Kalbų atlasas; Atlas of languages.
ENThe article analyses Lithuanian linguistic material contained in the Marburg Atlas of Languages. The history of this atlas is closely related to the name of a German linguist and founder of the dialectography G. Wenker. G. Weker linguistic activities are analysed by highlighting his attitude towards Lithuanian realities. The author claims that the atlases compiled by G. Wenker are not only an important source of German dialectology, but also significant for dialectological and sociolinguistic research of other languages (French, Serbian, Czech, Polish, Slovenian, Croatian, Hungarians, etc.). The atlas mentions over fifty Lithuanian regions, what is very important for the Baltic studies. The material on Lithuanian data sheet collected by G. Wenker is presented in the article. The author notes that this material is dated back to 1879–1880 – the same period when A. Baranauskas collected dialectological material, however, G. Wenker’s material is not so vast. The importance of the geographical origin of data sheets is highlighted. They are attributed to Aukštaitain and West Samogitian accent areas in Eastern Prussia. It is noted that the Samogitian dialect of Eastern Prussia was on the edge of extinction after WWII, and the number of users of the western Samogitian dialect was rapidly decreasing, thus leaving this dialect among the least analysed ones. The author states that the material submitted by G. Wenker differs from other early dialectological texts with the methodology of its presentations, when the focus was placed on parallel variants enabling to compare the available material instead of collecting authentic folk texts.