Lietuvos geležies metalurgijos tyrimų istoriografinė apžvalga

LTGeležies metalurgijos radiniai Lietuvoje žinomi nuo XIX a. pabaigos, tačiau jų tyrimu rimčiau susidomėta tik XX a. antrojoje pusėje. Tyrinėtojai daugiau dėmesio skyrė geležinių dirbinių tipologijai, jų gamybos technologijai bei jos raidai, daug mažiau tyrinėdami geležies lydymą. Apibendrinamojo pobūdžio darbuose, aptariančiuose geležies metalurgijos pradžią bei sklaidą Lietuvoje, daugiau remtasi kitų kraštų analogijomis ir technologinių procesų nušvietimu, nei vietiniais archeologiniais radiniais. Pastarųjų metų archeologinių tyrinėjimų apimties didėjimas, naujų duomenų sukaupimas bei naujų metodų taikymas žymiai praplėtė geležies metalurgijos tyrinėjimų galimybes. Pastarųjų dešimtmečių publikacijos ne tik iškėlė naujas šios archeologinių tyrimų krypties problemas, bet kai kurias jų (pvz., technologiją) nušvietė plačiau ir giliau. Latvijos, Baltarusijos, Rusijos archeologinėje literatūroje kol kas nėra apibendrinamųjų veikalų apie tų kraštų geležies metalurgijos raidą, tačiau iš atskirų tyrimų aiškėja, kad geležies lydymas įsisavintas pradedant VII a. prieš Kristų ir baigiant pirmaisiais amžiais po Kristaus. Aukščiausio lygio ir plačiausių apimčių geležies metalurgijos tyrimai atliekami Lenkijoje. Lenkų mokslininkų archeologinės publikacijos iš visų kaimyninių kraštų išsiskiria tiek gausa, tiek tiriamų problemų įvairove.Reikšminiai žodžiai: Geležies metalurgija; Geležies lydymo technologinis procesas; Geležies rūda; Rudnelė; Šlakas; Medžio anglis; Kritė; Metallurgy of the Iron; Technology of Iron Smelting; Furnace; Slag; Charcoal; Bloom.

ENThe article seeks to review scientific publications of Lithuanian archaeologists on the theme of iron metallurgy in a chronological sequence evaluating the contribution of every publication to the solution of the problem and thus elucidating the course of investigations in Lithuania and their peculiarities. Investigations of Lithuanian scientists on the theme under discussion are related to the activity of archaeologists of the neighbouring countries. Processes of the development of iron metallurgy were similar in the entire region of the East Baltics therefore the article reviews in brief archaeological publications of Belarussians, Russians, Poles and Latvians specifying the main conclusions of the investigators of these countries about the chronology and specificity of iron smelting business.