Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais

LTMonografijoje analizuojama 1792–1793 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų konfederacija kaip savarankiška organizacija. Aptariamos konfederacijos susidarymo priežastys, įsitvirtinimo LDK pavietuose procesas, nagrinėjama jos vidinė struktūra, valdymo bei teismų sistema, santykiai su Targovicos konfederacija. Aptariama didikų bei bajorų laikysena Antrojo Respublikos padalijimo išvakarėse, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raida. Tyrimo šaltiniai – Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos archyvuose saugomi LDK generalinės laisvosios konfederacijos ir lokalinių LDK pavietų konfederacijų dokumentai. Daroma išvada, kad LDK konfederacija visą egzistavimo laikotarpį išlaikė atskirumą nuo Lenkijos generalinės Targovicos konfederacijos. Konfederacijų susijungimas Lietuvos Brastoje (Breste) nesuformavo vieningos vadovybės. Valstybės valdymo ir administracinio suskirstymo klausimu LDK konfederacijos vadovai kėlė projektus, kuriuose dominavo siekis įtvirtinti dualistinę Lenkijos ir Lietuvos respubliką. Ketverių metų seimo reformas naikinantys konfederacijos sprendimai komplikavo situaciją šalies finansų, teismų, valdymo srityse. Senosios tvarkos sugrąžinimas neatitiko visuomenės gyvenime įvykusių poslinkių. Mėginimai vykdyti savarankišką vidaus ir užsienio politiką buvo nesėkmingi. Konfederacija buvo svetimos valstybės politikos įrankis. Jos pagalba įvesta į šalį Rusijos kariuomenė iš Respublikos teritorijos nebeišėjo. Konfederacijos egzistavimas pagreitino Lenkijos–Lietuvos valstybės žlugimą.

ENThe monograph analyzes the 1792–1793 Noblemen Confederation of the Grand Duchy of Lithuania. It discusses the reasons for creating the Confederation, its internal structure, administration and court structures, as well as relations with the Targovice Confederation, the attitude of the noblemen and boyars on the eve of the Second Division of the Republic, and the development of the statehood of the Grand Duchy. The sources of the research are the documents of the General Free Confederation and the local province confederations stored in the archives in Lithuania, Belarus, Russia, and Poland. The dissertation comes to a conclusion that during the entire period of its existence, the Confederation of the Grand Duchy of Lithuania preserved its independence from Poland's General Targovice Confederation. The merger of the confederation in Lithuania's Brest did not form a unanimous authority. As far as the state governance and administrational division was concerned, the heads of the Confederation of the Grand Duchy initiated projects that were dominated by the objective to consolidate a dualistic Lithuanian and Polish Republic. The decisions by the Confederation to cancel the four-year Seimas reforms complicated the situation in the areas of finance, justice, and governance. The attempts to carry out independent domestic and foreign policy were not successful. The Confederation was a political tool in the hands of a foreign country. The existence of the Confederation expedited the collapse of the Polish-Lithuanian Commonwealth.