Antikinė teisingumo samprata ir jos įtaka Vakarų teisės tradicijai

LTTeisingumas – tai pamatinis visuomeninio gyvenimo principas, nustatantis tam tikrus – dorovinius, teisinius, ekonominius, politinius it kt. žmonių elgesio rėmus ir galimybes. Vakarų teisės tradicijoje vieno pagrindinių visuomeninio gyvenimo reguliatorių vaidmuo tenka teisei, todėl šioje tradicijoje itin svarbus teisės teisingumo klausimas. Tačiau šiuolaikiniame teisiniame ir filosofiniame diskurse įsigali teisingumo sampratos reliatyvumo bei jos atskyrimo nuo teisės idėja. Todėl atsakymo į klausimą, kaip gali būti suprantama teisinga teisė ir ar apskritai yra būtinas teisės ir teisingumo ryšys, yra ieškoma šioje monografijoje. Knygoje analizuojama antikinė teisingumo samprata, nes šiame laikotarpyje pradėjo formuotis Vakarų teisės tradicija. Pateikiamos išvados, kuriose teigiama, kad teisingumas laikytas pamatiniu būties principu senovės Egipto kosmologijoje, graikų mitologijoje, Platono ontologinėje, judaizmo bei krikščioniškoje dieviškojo teisingumo ir stoikų prigimtinės teisės koncepcijose. Tokia teisingumo samprata padėjo pamatus teisės ir teisingumo būtino ryšio supratimui. Teisingumas laikomas vienu pagrindinių teisės principų ir šiuolaikinėje jurisprudencijoje. Tai reiškia, kad nuo Antikos laikų Vakarų teisės tradicijoje vyrauja teisingumo, kaip valstybės pamato, vieno pagrindinių teisės tikslų ir teisės principų, samprata.Reikšminiai žodžiai: Antikinė teisė; Teisingumas; Vakarų teisė.

ENJustice is a principle foundation of public life which establishes certain frames of human behaviour and opportunities (moral, legal, economic, political, etc). Law plays the one of the main roles regulating social behaviour in Western legal tradition, thus there are some especially important legal issues in these traditions. However, contemporary legal and philosophical discourse is dominated by the concept of relative justice and its distinction from the idea of law. Therefore the answer to the question of how just law can be understood and whether law and justice are necessarily connected are the subjects of this dissertation. The monograph analyses the concept of ancient law because the formation of Western legal tradition began during these times. It proposes conclusions which claim that maintaining justice is a fundamental principle in ancient Egyptian cosmology, Greek mythology, Plato’s ontology, Judaism and Christian divine justice and legal concepts of a stoic nature. This understanding of justice aids the understanding of the foundations of law and the understanding of justice necessarily connected with it. Justice is held as one of the main legal principles in modern jurisprudence. This means that Western legal tradition has dominated as the main notion of justice since ancient times as one of the legal aims and legal principles at the foundation of the state.