Kriminalinė viktimizacija ir rizikos kaimynystė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingo tipo mikrorajonuose

LTRemiantis kiekybinės apklausos, atliktos vykdant projektą „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kurį vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, o finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (reg. Nr. MIP-11306), rezultatais, straipsnyje analizuojami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų skirtingo tipo mikrorajonų respondentų viktimizacijos rodikliai, jų sąsajos su rizikos kaimynyste bei jai įtakos turinčiais veiksniais. Rajonų atrankos metodu buvo apklausta 1 890 respondentų iš centro, senojo darbininkiško, sovietinių daugiabučių ir priemiesčio tipo mikrorajonų. Skirtingo tipo mikrorajonų viktimologinei ir rizikos kaimynystės veiksnių analizei buvo panaudoti erdvinio (teritorinio) skerspjūvio bei gynybinių / negynybinių erdvių modeliai. Rizikos kaimynystė analizuota pagal socialinės betvarkės teorinį modelį, apimantį nusikalstamumo, triukšmo, prievartos kaimynystėje, šiukšlinimo, viešo ir privataus turto gadinimo veiksnius. Atlikta kiekybinė duomenų analizė leidžia teigti, kad, priešingai nei priemiesčio mikrorajonas, sovietinių daugiabučių ir senasis darbininkiškas mikrorajonai pasižymi didele viktimizacijos patirtimi, nesaugia kaimynyste bei didesnės rizikos kaimynystę lemiančiais veiksniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Indeksas; Miesto mikrorajonai; Nusikalstamumas; Rizikos kaimynystės; Rizikos kaimynystės indeksas; Viktimizacija; Crime; Different areas of the city; Risk neighbourhood index; Victimization.

ENThe aim of this article is to analyze criminal victimization in different areas of major Lithuanian cities (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) and to evaluate the link between the risk neighbourhood factors and the citizens’ apprehension of risk in the near neighbourhood to become a victim. The quantitative survey was carried out. Area sampling was used to choose the respondents from the old town, the working class area, the area of Soviet construction and the suburban zone. The data analysis makes it possible to conclude that the suburban areas of the cities are the defensive space. It is in this area that people can walk safely in the evening; also actual experience of victimization is at its lowest level. Risk neighbourhood index including variables of violence and disorder is also the lowest in the suburbs. Factors influencing risk neighbourhood in the suburbs is also low. On the contrary, the Soviet blocks of flats and old working class residential areas are spaces that were more dangerous. Significant factors for the risk neighbourhood such as the number and density of alcohol purchasing points, as well as the density of public use of alcohol and the possibility to buy it after 10 p. m. in the Soviet blocks of flats and old working class residential areas are also high. While continuing this investigation, more attention should be given to the analyses of the factors determining safety in such areas. Local authorities and communities should care about dangerous spaces, lighting them up and patrolling round for their residents’ safety. Municipalities giving licences and supervising on alcohol trade should take into consideration the social expenditure, i. e. growing crime, littering, noise, damaging of public and private wealth, violence in families. [From the publication]

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology