LTStraipsnyje nagrinėjamos teorinės Vytauto Kavolio sociologijos ištakos. Siekiama nustatyti, ką V. Kavolis perėmė iš XX a. rusų kilmės amerikiečių sociologo Pitirimo A. Sorokino, kurį jis mini tarp autorių, padariusių jam didžiausią įtaką. Nagrinėjama, kaip P. A. Sorokino idėjos paveikė V. Kavolio socialinę teoriją – bendrąsias ir specialiąsias prielaidas bei tyrimo problemų pasirinkimą. Argumentuojama, kad P. A. Sorokino įtaka formuojantis V. Kavolio bendrosioms prielaidoms yra antrinė, tik sustiprinanti kito amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso įtaką. Gerokai savarankiškesnį vaidmenį P. A. Sorokino idėjos suvaidina Amerikos lietuvių sociologui formuluojant dalį specialiųjų prielaidų ir renkantis tyrimo problemas. V. Kavolis naudojasi amerikiečių sociologo pasaulėžiūrų klasifikacija, apibrėždamas tikrovės prigimties sampratas kaip meninio kūrybiškumo determinantus ir išskirdamas vieną iš struktūrinių civilizacijos organizacijos ašių bei išilgai jos vykstančius procesus. P. A. Sorokino darbai tampa rimta atspirtimi mokslininkui nagrinėjant meninio kūrybiškumo ir civilizacijų problematiką. Išsamiai aptariama, kuo skiriasi abiejų autorių požiūris į meninį kūrybiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Meninio kūrybiškumo determinantai; Meninis kūrybiškumas; Meno sociologija; P. A. Sorokinas; Socialinė teorija; V. Kavolis; Artistic creativity; Determinants of artistic creativity; P. A. Sorokin; Social theory; Sociology of art; V. Kavolis.
ENThe article deals with the origins of the Lithuanian-American scientist Vytautas Kavolis social theory. It considers what role Russian-American sociologist Pitirim A. Sorokin’s ideas play in forming the Kavolis theory. It is argued that Sorokin’s influence upon Kavolis general theoretical presuppositions is secondary. He only strengthens another American sociologist Talcott Parsons’ influence upon Kavolis general theoretical orientations. Sorokin’s sociology plays much more significant role in crystallizing some of Kavolis special theoretical presuppositions and in his choosing of research problems. Kavolis uses the classification of worldviews developed by the Russian-American sociologist in defining one type of the determinants of artistic creativity and in mapping one of structural axes of civilization organization and the processes taking place along this axis. Sorokin’s works become a point of departure for the Lithuanian-American sociologist as he inquires the questions concerning artistic creativity and develops civilization studies. Kavolis and Sorokin’s approaches to artistic creativity are discussed in detail. [From the publication]