Trust development in inter-organizational relations of knowledge-intensive firms

LTStraipsnyje sprendžiama problema: kokie veiksniai lemia pasitikėjimo formavimąsi žinioms imlių įmonių tarporganizaciniuose santykiuose? Ši problema aktuali ir Lietuvai, nes nemažai mokslinių tyrimų Lietuvą charakterizuoja kaip žemo pasitikėjimo aplinką. Pirmojoje straipsnio dalyje teoriškai pagrindžiami bei struktūrizuojami pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasitikėjimo vystymą tarporganizaciniuose santykiuose. Antroji straipsnio dalis skirta teoriniam modeliui ir metodologiniams tyrimo aspektams. Trečiojoje dalyje pristatomi empirinio tyrimo duomenys bei aptariamos žinioms imlių įmonių tarporganizacinio pasitikėjimo vystymo prielaidos žemo pasitikėjimo aplinkoje. Atsakant į tyrimo probleminį klausimą, buvo atliktas pilotinis keturiolikos technologinių įmonių (23 respondentai), veikiančių mokslo ir technologijų parke „Technopolis“, tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, jog esminė prielaida, sąlygojanti pasitikėjimą partneriu, yra jo asmeninės savybės, pavyzdžiui, sąžiningumas, atvirumas, integralumas. Kitos ne mažiau svarbios prielaidos pasitikėjimui yra partnerio profesinės žinios ir kompetencija, partnerio gebėjimas laikytis profesinio konfidencialumo, aiškus abipusių įsipareigojimų fiksavimas kontrakte, teigiama ankstesnio bendradarbiavimo patirtis, teisinės aplinkos patikimumas bei aiški intelektinės nuosavybės apsauga.Remiantis tyrimo duomenimis galima daryti išvadą, kad pasitikėjimo vystymo strategijos tarporganizaciniu ir visuomenės lygmenimis gali būti orientuotos į skirtingų veiksnių grupių stiprinimą. Profesiniai ir asmeninio pobūdžio veiksniai vaidina esminį vaidmenį kuriant pasitikėjimą tarporganizaciniuose žinioms imlių įmonių santykiuose. Tuo tarpu instituciniai ir edukaciniai veiksniai yra kertinis akmuo skatinant pasitikėjimą visuomenės lygiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasitikėjimas; Žemas pasitikėjimas; Pasitikėjimo kūrimas ir vystymas; Žinioms imlios įmonės; Trust; Low trust; Trust development; Trust building; Knowledge intensive firms.

ENThe paper reveals the factors behind the development of trust in the inter-organizational relations of knowledge intensive firms and their implications for building trust in low trust environment. The theoretical framework is based on 5 types of factors: institutional, social, personal, professional and educational. The empirical research was carried out in the Science Park ‘Technopolis’ and covered 14 technological firms. The research has shown that knowledge intensive firms possessed high levels of inter-organizational trust, while at the same time placing emphasis on personal and professional characteristics of their partners, supported by clear contract obligations. They find themselves more vulnerable in their economic transactions than in the knowledge exchange. Trust in business relations of knowledge-intensive firms are primarily based on the professional competence, personal moral qualities of partners, their mutual interest in business transaction and contract obligations. Personal friendships and social concerns play a positive, but secondary role in business transactions. Respondents regard trust primarily as a moral issue, which is based on individual moral qualities. Institutional and educational factors are regarded as key to building high trust on the society level. Empirical findings show that strategies for trust development on inter-organizational and societal levels are likely to be focused on different sets of factors. Professional and personal (some legal) factors play the key role in enabling trust between the knowledgeintensive firms, whereas institutional and educational factors appear to be the key in promoting trust on society level. [From the publication]

• Building organizational trust in a low-trust societal context / Raminta Pučėtaitė, Anna-Maija Lämsä, Aurelija Novelskaitė. Baltic journal of management. 2010, Vol. 5, No. 2, p. 197-217.
• Interdependence and trust in business relationships development : the differences of Lithuanian professional services providers’ and clients’ approaches / Liudmila Bagdoniene, Rimante Hopeniene. Inžinerinė ekonomika. 2013, 24 (2), p. 160-168.
• Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos demokratijoje / Miglė Bartuškaitė, Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (1), p. 27-47.
• Sociotropiniai vertinimai ar asmeninės patirtys? Politinis pasitikėjimas Lietuvoje / Jūratė Imbrasaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (1), p. 11-26.