Objectively measured quality of life : the case of Lithuanian municipalities

LTStraipsnio tikslas – atskleisti empirinius objektyviai matuojamos gyvenimo kokybės Lietuvos savivaldybių vietos lygmenyje profilius. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio metu pagal parinktą indikatorių sąrašą matuojama gyvenimo kokybė Lietuvos savivaldybėse, rezultatai. Antriniai tyrimo duomenys renkami iš Lietuvos statistikos departamento pateikiamų duomenų. Naudojami 2011 metų duomenys. Indikatoriai parenkami taip, kad atitiktų konceptualųjį gyvenimo kokybės modelį, integruojantį tris esmines gyvenimo kokybės sudedamąsias (materialiąją, socialinę emocinę, fizinę produktyviąją gyvenimo kokybę). Matuojami tik objektyvieji (t.y. stebimi socialinėje ekonominėje vietos teritorijos aplinkoje) šių gyvenimo kokybės sudedamųjų aspektai. Mokslinėje literatūroje sutariama, kad gyvenimo kokybė žmogaus gyvenimo konkrečioje vietoje (t.y. lokalioje aplinkoje) aspektu yra apibrėžiama objektyviosiomis tos vietovės socialinėmis, ekonominėmis ir gamtinės aplinkos charakteristikomis, kartu analizuojant ir individualius, subjektyvius žmogaus gyvenimo kokybės, siejamos su gyvenamąja teritorija, vertinimus. Indikatorių rinkinys, kuriuo siekiama išmatuoti gyvenimo kokybę vietos lygmenyje, apima platų vietinių gyvenimo sąlygų spektrą. Vietos lygmuo arba bendruomenės gyvenamoji vieta susideda iš gyventojų ir organizacijų, reikalingų gyventojų poreikiams patenkinti. Kaip pagrindinis tyrimo rezultatas, straipsnyje yra pristatomi 8 Lietuvos savivaldybių objektyviosios gyvenimo kokybės profiliai, kurie sudaryti atsižvelgiant į trijų pagrindinius gyvenimo kokybės aspektus apibendrinančių indeksų reikšmes.Tik keturiose savivaldybėse (Neringos, Vilniaus miesto, Birštono ir Utenos rajono) visų trijų apibendrintų indeksų reikšmės yra teigiamos, o tai rodo, kad objektyvioji gyvenimo kokybė čia yra optimaliai balansuojama – apibendrintos sąlygos materialiosios, fizinės produktyviosios ir socialinės emocinės gyvenimo kokybės srityse viršija vidutinį lygį Lietuvoje, tai yra standartinį lygį, kurį sąlygoja vidutinis šalies socialinis ekonominis išsivystymas. Visose kitose savivaldybėse bent vienoje, dvejose ar visose trijose srityse yra jaučiamas objektyviųjų sąlygų Lietuvos socialinio ekonominio išsivystymo vidurkį atitinkančiai gyvenimo kokybei trūkumas. Šių savivaldybių socialinio ekonominio vystymosi strategijose prioritetas turėtų būti skiriamas šiam disbalansui šalinti, tai yra neigiamai įvertintoms sąlygoms gerinti, jų matavimams artinti prie vidutinio lygio šalyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Vietos savivaldos lygmuo; Objektyvieji matavimai; Gyvenimo kokybės indeksas; Lietuvos savivaldybės; Quality of life; Local place; Objective measures; Lithuanian municipalities; Quality of life index.

ENObjective locally built potential to support, sustain and fulfil human needs, along with respective subjective individual experience of fulfilling these needs constitute the quality of life (QoL) in the local place phenomenon. The common concept of QoL in the local place anticipates that overall individually perceived QoL is constituted both by objective local living conditions as well as subjective individual experience and evaluation of external conditions in the local place. By following this conceptual model of quality of life in the local place, the article looks at the quality of life in the municipalities of Lithuania only from the perspective of objective measurement. As many other countries, Lithuania also faces development challenges related to huge disparities in socio-economic conditions among its local regions. The application of objective QoL measurement methodology for the analysis of the case of municipalities in Lithuania exemplifies the potential provided by the QoL measurement to investigate opportunities to achieve more equal development by the means of QoL improvements. Almost 40 objectively measured indicators are selected and used to conduct the research. The results of the research allow us describing the quality of life profiles of Lithuanian municipalities. These profiles are considered relevant inputs for QoL improvement strategies building processes. [From the publication]

• A Reference model of public institutions’ quality practices, citizens’ satisfaction and performance quality / Asta Daunoriene, Alma Zekeviciene. Inžinerinė ekonomika. 2015, 26 (4), p. 422-430.
• Gyvenimo kokybės tyrimai : problemos ir galimybės / Gintarė Janušauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2008, t. 19, Nr. 4, p. 34-44.
• Indeksas gyvenimo kokybei matuoti : analizė, vertinimas ir tyrimas Lietuvos atveju / Viktorija Milaševičiūtė, Violeta Pukelienė, Eduardas Vilkas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2006, Nr. 39, p. 161-178.