Muzika pianolai: įvairių tautų muzikinio bendradarbiavimo aspektai išeivijoje

LTPianolų (automatinių pianinų) muzika, užfiksuota perforuotuose popieriaus ritinėliuose, yra palyginti menkai lietuvių muzikologijoje ištirtas XX a. pradžios muzikos duomenų šaltinis. Straipsnyje siekiama aptarti įtakų, mainų ir įvairių tautų muzikų bendradarbiavimo aspektus kuriant ir populiarinant lietuviškos pramoginės šokių ir maršų muzikos įrašų pianolai repertuarą, identifikuoti (kiek šiuo metu tai įmanoma) kūrinių muzikos ir aranžuočių autorystę, aptarti kūrinių atsiradimo aplinkybes, įvertinti jų įtaką Amerikos lietuvių populiariosios muzikinės kultūros ir tautinės savimonės raidai. Pasirinkti istorinis ir analitinis muzikinių šaltinių tyrimo metodai leido repertuaro analizės metu gautus rezultatus gretinti su visuomeninio konteksto apžvalga, bandant nustatyti, kokias reikšmes ir kaip muzika galėjo perteikti klausytojams. Skirtingos žanrinės pianolų muzikos grupės atliepė skirtingas jos vartotojų reikmes: patriotinė lyrika žadino tėvynės meilę, ilgesingos liaudies dainos – paliktos gimtinės prisiminimus, religinės giesmės stiprino religinius jausmus, revoliucinės dainos – darbininkų solidarumą, o šokių ir maršų muzika atliko pramoginę funkciją. Visose žanrinėse grupėse (gal tik išskyrus liaudies muziką) galime pastebėti įvairių tautų muzikos įtakų ir mainų, o pramoginės paskirties muzikoje jie ypač išryškėja. [...] Tyrimas patvirtina išvadą: muzika pianolai yra vertingas XX a. pradžios JAV lietuvių bendruomenės muzikinio gyvenimo šaltinis, atskleidžiantis lietuvių, čekų, žydų ir lenkų muzikų praturtinančio bendradarbiavimo faktus muzikos kūrybos, aranžavimo, atlikimo ir leidybos srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: JAV; Kultūra; Liaudies muzika; Lietuviai; Pianola; Šokiai; Šokių muzika; Culture; Dance music; Dances; Folk music; Lithuania; Lithuanians; Pianola; USA.

ENCompositions for pianolas (i. e. automatic piano-players) fixed on perforated paper cylinders presents the source of data on the music of the beginning of the 20th century that has been comparatively little investigated by the Lithuanian musicologists. This article deals with influences, exchanges and international cooperation of musicians in the process of creation and popularization of the repertoire of Lithuanian recreational music (dances and marches) for pianola. The authorship (inasmuch as currently possible) of the music and arrangements is attempted to identify, as well as discussing the circumstances of appearing of these compositions and establishing their impact on the development of the American Lithuanian popular musical culture and the national self-consciousness. The method of historical examination of the musical sources is employed, complemented with elements from communication theory. This allows comparing the results of the repertoire analysis with the survey of the social background in order of establishing the meanings and patterns of the musical communication with the audience. Different genre groups of the pianola music used to respond to various needs of the listeners: the patriotic lyricism inspiring patriotic feelings, nostalgic folksongs awakening memories of the abandoned native land, the religious hymns enhancing the religious feelings, the revolutionary songs strengthening the solidarity among the workers, while dances and marches performing the recreational function.In all these genre groups (except perhaps the folk music), international musical influences and exchanges may be noted, growing particularly pronounced in the recreational kind of music. Apparently in the beginning of the 20th century America the need for recreational music was especially great, with a big number of international composers, performers, arrangers and publishers getting actively involved in this activity. The Lithuanian music merged into the process of American popular music development along with that of the other ethnic communities of the USA. The present research enables concluding that pianola music is a valuable source of data on the musical life of the beginning of the 20th century Lithuanians, primarily the American Lithuanian community, revealing numerous facts of mutually enriching cooperation of Lithuanian, Czech, Jewish, Polish musicians in spheres of music composition, arrangement, performance, and publication. [From the publication]