Public attitudes towards social policy: the role of state, individual and family in social provision and welfare in Lithuania

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Public attitudes towards social policy: the role of state, individual and family in social provision and welfare in Lithuania
Alternative Title:
Visuomenės požiūriai į socialinę politiką: valstybės, individo ir šeimos vaidmuo kuriant socialinę gerovę Lietuvoje
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2012, Nr. 3 (77), p. 7-16
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama itin heterogeniška socialinės politikos prigimtis šiuolaikinėse visuomenėse, dėmesį koncentruojant į visuomenės požiūrius apie tai, kas turėtų pasirūpinti žmogumi tokiose gyvenimo situacijose kaip ilgalaikė liga, negalia, nedarbas – valstybė, pats žmogus, šeima ar bendruomenė. Mokslinė literatūra nepateikia vienareikšmio atsakymo apie valstybės vaidmenį socialinio aprūpinimo kontekste. Socialdemokratinė perspektyva interpretuoja stiprią gerovės valstybę kaip pozityvų dalyką, padedantį užtikrinti socialinę lygybę per perskirstymą. Ir atvirkščiai, – kiti autoriai (von Hayek, 1959; Murray, 1982) stiprią gerovės valstybę kritikuoja dėl jos neefektyvumo, despotizmo ir ypatingai dėl nesuderinamumo su žmogaus laisvės idėja. Šio straipsnio tikslas – analizuojant visuomenės požiūrius, atskleisti valstybės, individo ir šeimos vaidmenį kuriant socialinę gerovę Lietuvoje. Straipsnis remiasi dviejų tarpusavyje susijusių projektų rezultatais: mokslinių tyrimų projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena” (ISSP-LT), finansuojamo Lietuvos mokslų tarybos pagal programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (sutarties Nr. SIN-07/2012) ir mokslinių tyrimų projekto „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (SPS), finansuojamo Lietuvos mokslų tarybos pagal programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (sutarties Nr. SIN-15/2010). Straipsnyje analizuojami dviejų apklausų, kurios atliktos 2010 m. gruodžio mėn. – 2011 m. sausio mėn. ir 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn., rezultatai. Apklausos atliktos pagal Tarptautinės socialinio tyrimo programos reikalavimus.Tyrimo imtis Lietuvoje reprezentuoja 2 647 592 18 metų ir vyresnius gyventojus, iš kurių 1 792 245 yra miesto gyventojai ir 855 347 - kaimo gyventojai. Tyrimo populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės, kalbos ar teisinio statuso šalyje. Į populiaciją nepatenka benamiai asmenys, asmenys išvykę iš Lietuvos ar hospitalizuoti ilgiau nei 6 mėn. ir atitinkamose institucijose (senelių namuose, internatuose, prieglaudose ir pan.) gyvenantys asmenys. Atrankos aprėptis: Valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomas Lietuvos Respublikos adresų registras. Atranka: daugiapakopė stratifikuota klasterizuota atranka. Duomenų rinkimo metodas: tiesioginis interviu respondento namuose, naudojant standartizuotą klausimyną, kurį pildė profesionalus interviuotojas. Empiriniai tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje egzistuoja stiprūs valstybės socialinės paramos lūkesčiai. Vertindami, kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė rūpinantis žmogumi ligos, negalios atveju, netekus darbo, išėjus į pensiją, Lietuvos gyventojai akcentuoja valstybę. Situacijose, kurios tiesiogiai priklauso nuo individo pasirinkimo – t.y. gimus vaikui, skyrybų atveju – didesnė atsakomybė priskiriama pačiam individui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė politika; Visuomenės gerovė; Socialinis aprūpinimas; Valstybė; Individas; Social policy; Welfare; Social provision; State; Individual.

ENArticle discusses increasingly heterogeneous nature of social policy in contemporary societies, focusing on the analysis of public attitudes towards the role of state, individual and family in the social provision. Existing literature does not present one answer what institutions should have a central role in creating social welfare as liberal and Marxist theories have different answers about the role of the state in social provision. Lithuania was selected as a case for analysis because it is interesting as a post-soviet country. In this context, the question is whether people still have big expectations for the state’s role in social provision (as in soviet times) or are prepared to take responsibility themselves. The paper is based on the results of two interrelated projects: the research project ‘International Social Survey Programme: Monitoring of Lithuanian social problems (ISSP-LT)’1 and the research project ‘Monitoring of social problems: implementation of International Social Survey Program (ISSP)’2. The paper presents empirical results of two representative public opinion surveys. The results of empirical studies reveal that people still have big expectations for the role of the state in social provision and welfare. The state should be mainly responsible for the provision in situations of old age, unemployment, illness, and durable physical or mental handicap. [From the publication]

DOI:
10.5755/j01.ss.77.3.2769
ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44789
Updated:
2020-09-26 16:49:46
Metrics:
Views: 35    Downloads: 4
Export: