Politinių konfliktų atmintys ir jų įtaka autobiografiniams pasakojimams: vienos šeimos atvejis

LTRemiantis trijų vienoje sodyboje gyvenančių seserų pasakojimais ir susitelkiant prie tų, kurie buvo kartojami kiekvieno mūsų apsilankymo metu, straipsnyje nagrinėjama politinių konfliktų atminties įtaka tų konfliktų liudininkams. Konfliktų liudininkų tapatybė formuojama ir nuolat performuojama permąstant jų praeityje išgyventas traumines patirtis, kurių prisiminimas būtinai implikuoja kaltės ar kaltinimo, nevalingo keršto ar nesąmoningo kaltės perėmimo ir kitas panašias laikysenas. Pasirinktõs šeimos tiek atmintys, tiek tapatumo steigties būdai nėra tipiški, kalbant apie miestelio, kuriame ji gyvena, bendruomenę; todėl šeimos pasakojimai ir laikysenos lyginami su jos socialiniu kontekstu. Straipsnyje išskiriama keli seserų esminių pasakojimų (tapatybę nuolat formuojančių atminties naratyvų) bruožai: jų nekonfliktiškumas, sutelktumas prie prarastos / atrastos vietos ir jų vidinis koherentiškumas bei lakoniškumas (rodantis, kad prisiminimais seserų buvo atvirai dalijamasi nuolat). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmints; Kaltė; Kolektyvinė atmintis; Konfliktų atmintys; Naratyvinė tapatybė; Politiniai konfliktai; Tapatybė; Trauma; Blame; Collective memory; Identity; Memories; Memorys of conflicts; Narratuve sameness; Political conflicts; Trauma.

ENThe article is based on analysis of autobiographical narratives recorded during on-going fieldwork from three sisters, living in the same household in Vilkyškiai – a small borderland community of western Lithuania. Particular emphasis in the analysis is placed on those narratives that are repeated during every visit of the fieldworkers. The author of the article focuses on the impact that memories of the political conflicts have on the witnesses of those conflicts. Identity of the witnesses is shaped and reshaped by rethinking of the past traumatic experiences, the memories of which are bound to implicate guilt and accusation, involuntary revenge and sub-conscious accepting of the blame and other similar attitudes. Yet both the memories and patterns of the identity formation of the family in question are not typical for their native community; therefore narratives by this family members and their attitudes are discussed against their social background. In the article, the following peculiarities of the key narratives (the memory narratives continuously shaping the identity) by the three sisters are discerned: their placability, their concentration upon the issue of the lost / newly found place and their inner coherence and laconic manner (indicating that sharing memories is an enduring and open process for the members of this family).Memories centering on issues of inter-personal and domestic nature, i. e. those pertaining to the smallest social level, present evidences of subtle self-narrative toil on one’s social role and one’s (geographic) place. The perspective of family history, which is increasingly frequently adopted by historians, creates a more open memory medium that does not unify the experience, thus presenting a way for reconciliation of the individual memory with the scholarly, scholastic and cultural notion of history. And the reconciliation (but not unification) of memory and the official history is, at least partly, also the way for conciliation of individual and community. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Etnologija / Ethnology