Žemės ūkis - Lietuvos kaimo gyvybingumo veiksnys

LTKaimas radosi ir kelis šimtmečius vystėsi kaip žemės ūkio veiklos būtinas elementas. Valstiečio gyvenamoji vieta (kaimas) buvo neatskiriama nuo darbo vietos (žemės ūkio). Žemės ūkio gamybiniai santykiai lėmė kaimo veidą ir funkcijas. Agrarinės reformos apimdavo abu veiksnius ir stiprindavo jų tarpusavio sąveiką. Praūžus pokomunistiniam agrariniam pertvarkymui, kaimo reikšmė žemės ūkio veiklai ėmė mažėti. Žemdirbių ir kaimo gyventojų bendruomenės ėmė tolti viena nuo kitos. Agrarinė reforma sprendė tik žemės grąžinimo, sovietmečiu sukaupto turto privatizavimo klausimus, nesirūpindama, ar atgavusieji žemę savininkai grįš gaivinti šeimos ūkio, ar jie pajėgs atkurti vienkiemius. Reformos iniciatoriai siekė tik likviduoti sovietines žemės ūkio įmones, visiškai nesigilino į jų galimybes tapti rinkos ūkio organizacijomis, nors tuo ir buvo suinteresuota šių įmonių darbuotojų dauguma. Jų nedomino, ar buvusieji darbuotojai, neturintys žemės nuosavybės teisės, galės įsidarbinti ten, kur buvo įsikūrę, kur jų šeimos nariai mokėsi ar dirbo. Reformatorių nedomino kaimo gyvenviečių likimas. Iškilo klausimas apie miesto vaidmenį perimant kai kurias kaimo funkcijas, apie daugiafunkcinę kaimo misiją. Kaimo gyvenimas, tolimas nuo žemės ūkio veiklos, (ypač būdingas buvusių sovietinių žemės ūkio įmonių gyvenvietėse) pradėjo formuoti jo naujus gyvavimo santykius su išorės ir vidaus aplinkos jėgomis.Radosi ir kaimo bendruomenių be ūkininkų. Tai lėmė užsitęsusią reformą ir ne visada patenkinamus rezultatus. Straipsniu siekiama iš socialinių ekonominių pozicijų nagrinėti kaimo ir žemės ūkio ryšius, jų tarpusavio sąveiką, kaimo sulėtintą virsmą nauju demografiniu dariniu, žemės ūkiui – kaip pagrindiniam veiksniui – prarandant kaimo formavimo svarbiausią reikšmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenvietė; Kaimas; Kaimo alternatyvūs versla; Kaimo alternatyvūs verslai; Kaimo funkcijos; Ne žemės ūkio veikla; Ūkininkavimo sistema; Žemės ūkio funkcijos; Žemės ūkis; Activities; Agriculture; Alternative rural business; Alternative rural business activities; Functions of agriculture; Non-agriculture activities; Rural areas; Rural functions; Rural settlement; System of farming; The system of farming.

ENRural areas have appeared as agriculture communities. The living place of peasantry (villages) was inseparable from occupation (agriculture). The production relationships in agriculture shaped the profile and functions of the rural areas. After the post communist reforms, the role of rural areas for agriculture has decreased. The gap between rural and agriculture communities was widening. The agriculture reform has concentrated on land restitution, privatization of assets accumulated in the Soviet times. The agriculture reform did not take into account if the inheritors of the land would return to agriculture, if they would be able to start farming activities. The authors of the agriculture reform were led by the idea to destroy Soviet type collective farms and did not take into account their possibilities to participate in the market of agriculture as majority of employees of collective farms were interested. The authors of the agriculture reform did not take into account the future of the rural settlements and they did not bother if former employees of collective farms would be able to find job in new circumstances. Some functions of multifunctional rural areas were taken by urban areas. The retreat of rural communities from agriculture has formed new relationships with inner and outer environment.The new type of rural communities without farmers and without agriculture has emerged. These processes have impeded and prolonged the agriculture reform. The article analyses from the social and economic viewpoints the rural and agriculture relationships, the emerging new type of rurality when agriculture has lost its role as the main shaping force of rural life. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History