JAV lietuvių požiūrio į dvikalbystę ir kalbos vertybinės skalės sociolingvistinė analizė

LTRemiantis statistiniais duomenimis ir anketavimo, atlikto Čikagoje, Klyvlende ir kitose lietuvių išeivių diasporose JAV, rezultatais, straipsnyje pateikiama JAV lietuvių požiūrio į dvikalbystę (bei daugiakalbystę) ir kalbos vertybinės skalės sociolingvistinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad JAV lietuvių […] požiūrį į dvikalbystę (ar daugiakalbystę) lemia demografiniai, socialiniai, ekonominiai, psichologiniai faktoriai. Gauti duomenys rodo, jog egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp respondentų amžiaus, specialybės ir požiūrio į dvikalbystę, kalbos dimensijų vertybinę skalę: • Nuolatinis 2 ar daugiau kalbų vartojimas nekelia problemų respondentams, kurie greitai ir gerai išmoko anglų kalbą. Tai daugiausia 21–30 ir 31–40 metų amžiaus grupių respondentai, turintys tiksliųjų mokslų, humanitarinių mokslų ar pedagogo specialybę. • Kalbos puoselėjimas, išlaikymas labiausiai rūpi 61–90 metų amžiaus grupės respondentams, turintiems humanitarinių mokslų, gamtos mokslų ir pedagogo specialybę. • Galimybė pasirinkti kalbą labiausiai rūpi 21–30, 31–40 metų grupių respondentams, turintiems tiksliųjų mokslų (inžinieriai, kompiuterių specialistai) specialybę. Kalbos praradimas, kaip neišvengiama mažos kalbos lemtis – kraštutinė pažiūra – užfiksuota 10–20 ir 21–30 metų amžiaus grupių atsakymuose. Šie respondentai – trečiosios išeivių „bangos” (vadinamųjų „tarybukų”) atstovai, į JAV išvykę be specialybės, ieškodami tik ekonominio komforto. Jiems lietuvių kalba nekelia jokių sentimentų ir tėra tik kalba, kuria kalbėjo jų tėvai ir seneliai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Glotoedukologija; Dvikalbystė; Kalbos vertybinė skalė; Lyginamoji analizė; Sociolinguistic; Bilingualism; Prioritized values of language usage.

ENBased on statistical data and survey results from Chicago, Cleveland and other centres of Lithuanian settlement in USA, this article presents a sociolinguistic analysis of US Lithuanians’ attitude to bilingualism (and multilingualism) and their linguistic value scale. The results of the study showed that US Lithuanians’ […] attitude to bilingualism (or multilingualism) is shaped by demographic, social, economic and psychological factors. Data received shows that there is a direct correlation between the respondents’ age and occupation and their attitude to bilingualism and their language dimension value scale: • Regular use of 2 or more languages poses no problem for respondents, who learnt English quickly and well. These are mostly respondents in the 21–30 and 31–40 year old age group, who have achieved degrees in science, humanitarian studies or pedagogy. • Language maintenance is of concern mostly to respondents in the 61–90 year age group, who have achieved degrees in humanitarian studies, physical sciences or pedagogy. • The ability to choose a language is of concern mostly to respondents in the 21–30 and 31–40 year age group, who have achieved degrees in science (engineering, computer specialists). The extreme view that ‘Loss of native language is the inevitable fate of small immigrant minorities’ was recorded for some respondents in the 10–20 and 21–30 years age group. These respondents, members of the ‘third wave’ of Lithuanian émigrés – the so-called tarybukai [Soviets]), are the offspring of uneducated parents who came to USA purely for economic gain. They attach no sentimental value to the Lithuanian language and to them it is merely the language that was spoken by their parents and grandparents.