Ar pavyko (pavyks) atskleisti modernėjimą Lietuvos modernėjimo istorijoje? : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Lietuvos istorijos 8 tomo 1 dalis, pavadinta „Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia“. Tai žymi naujos ambicingos Lietuvos XIX amžiaus istorijos sintezės pradžia, neabejotinai naujoviškas ir reikšmingas indėlis į apibendrintą Lietuvos istorijos paveikslą. Pirmoji tomo dalis pateikia geografinį demografinį Lietuvos paveikslą, analizuoja ir apibūdina svarbiausias valdžios ir visuomenės struktūras. Naujoviškumu ir pateikimo elegantiškumu ypač išsiskiria pirmas knygos skyrius „Laikas – erdvė – žmogus“. Gamtinių sąlygų ir jų kaitos, demografinės raidos, kraštovaizdžio savybių ir jų kismo išsamus ir detalizuotas apibūdinimas yra originalus, patrauklus ir gerai perteikiantis „epochos dvasią“. Ypač iškalbingai tikrąsias modernizacijos prielaidas ir apimtis Lietuvoje parodo detali gyventojų skaičiaus nuosaikaus augimo statistika. Bene pirmąkart taip kritiškai ir išsamiai analizuojama tautinė gyventojų sudėtis ir jos kaita per visą XIX a. Ne mažiau aiškiai ir naujai apibūdinti pagrindiniai socialiniai sluoksniai, pirmąkart skiriama tiek dėmesio etnokonfesinėms bendruomenėms. Recenzijos autorius pastebi, kad konceptualus naujos XIX amžiaus Lietuvos istorijos sintezės pagrindimas, deja, yra nepakankamai išplėtotas, gerai argumentuotas ar netgi nuoseklus, bendraautoriai per mažai diskutavo ir derino savo rašymo strategijas, nevienodai išnaudojo prieinamą istoriografiją ir šaltinius, trūko ir ryžtingesnio dalykinio redagavimo. Kiek pavyks perteikti visuminį XIX a. transformacijų turinį Lietuvoje ir jų reikšmę iš modernizacijos perspektyvos, parodys kitos Lietuvos istorijos 8 tomo dalys.Reikšminiai žodžiai: Tamara Bairašauskaitė; Zita Medišauskienė; Rimantas Miknys; Lietuvos istorija; Tamara Bairašauskaitė; Zita Medišauskienė; Rimantas Miknys; Lithuanian history.

ENThe review discusses Part 1 of Volume 8 of the History of Lithuania, which is called “The 19th c.: Society and Authorities”. It marks the outset of the history synthesis of a new and ambitious Lithuania of the 19th c. and is undoubtedly a new and significant contribution to the summarised picture of the history of Lithuania. The first part of the volume presents a geographical and demographical picture of Lithuania, analyses and defines the key governmental and public structures. The first section of the book “Laikas–erdve–žmogus” [Time–Space–Man] stands out for its novelty and elegance of presentation. An extensive and detailed definition of natural conditions and their changes, demographic development, landscape peculiarities and their changes is original, attractive and perfectly conveys the “epoch”. Detailed statistics of the moderate growth in the number of inhabitants of Lithuania eloquently demonstrate the actual premise and the scope of modernisation. It is practically the first such a critical and thorough analysis of the national composition of the population and its changes throughout the 19th c. The description of the main social layers is not less clear and new, and it is the first time much attention is dedicated to ethno-confessional communities. The author of the review notes that the conceptual grounding of the synthesis of the new history of Lithuania of the 19th c. is not sufficiently developed, properly grounded and consistent. The extent of the authors’ success to convey the total content of transformations Lithuania witnessed in the 19th c. and their significance from the viewpoint of modernisation will become evident in the other 8 parts of the Lithuanian history volume.