Polacy i litwini - wzajemne stereotypy

LTNuo seniausių laikų, siekiančių XIII amžių, lietuvių įvaizdis lenkų sąmonėje buvo neigiamas. Šitai susiformavo dėl daugybės lietuvių įsiveržimų į lenkų žemes. Negausiuose viduramžių šaltiniuose lietuviai vaizduojami kaip laukiniai, godūs, žiaurūs pagonys. Tik XVI ir XVII amžiuje atsinaujino rimti santykiai tarp lenkų ir lietuvių didikų bei bajorų. Didžiausia politinė ir socialinė trintis buvo tarp Karūnos ir Lietuvos didikų bei bajorų. Lenkijos ir Lietuvos unija politine prasme veikė iki pat Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje. Tačiau įsitikinimas, kad Lenkija ir Lietuva amžinai susijusios, gyvavo iki XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių. Po padalijimo, veikiant literatūros ir meno įtakoms, reiškėsi Lietuvos ir jos gyventojų įvaizdžio mitologizacija ir stereotipizacija. Dėl romantizmo poveikio klausimai, susiję su Lietuva, tapo įprasti Lenkijos kultūrai. Tačiau meno kūriniuose užfiksuotas paveikslas toli gražu neatspindėjo objektyvios tikrovės. XX amžiuje Lietuvoje lenkų įvaizdis glaudžiai susijęs su lietuvių liaudies tradicija – didikams bei bajorams buvo priskiriamos neigiamos savybės. Šie seni mitai ir stereotipai pasirodė labai gajūs. Tačiau modernusis įvaizdis pasikeitė iš esmės. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais, paaštrėjus Lietuvos ir Lenkijos konfliktui, į lenkus pradėta žiūrėti kaip į priešus ir išdavikus. XX amžiuje Lietuvos ir lietuvių įvaizdžiui poveikį darė lenkų aristokratijos kultūros paveldas ir literatūros tradicijos. Įtempti santykiai neturėjo reikšmingos įtakos neigiamam įvaizdžiui. Iki šiol gajus Lietuvos – kaip mielos, šiltus jausmus keliančios šalies – stereotipas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Lenkai; Lietuvos-Lenkijos santykiai; Lithuanians; Poles; Lithuanian-Polish relations.

ENThe Poles have had a negative image of Lithuanians in their minds down the ages from the 13th c. It formed due to a great many of Lithuanian invasions into the Polish lands. Sparse medieval sources present Lithuanians as savage, greedy and barbaric pagans. Only in the 16th and 17th c. did solid relations between Polish and Lithuanian noblemen resume. The greatest political and social tension existed between the Crown and Lithuanian nobility. The Polish and Lithuanian union politically operated until the very division of the united Polish and Lithuanian state at the end of the 18th c. However, the belief that Poland and Lithuania were bound forever existed up to the first decades of the 20th c. After the division, under the influence of literature and art, the mythologisation and stereotyping of Lithuania and its inhabitants emerged. The influence of the Romanticism made the issues related to Lithuania a common phenomenon in Polish culture. However, the image observed in works of art was far from the one existing in reality. In the 20th c. Lithuania, the image of Poles is closely related to the Lithuanian folk tradition – the nobility had negative characteristics. These old myths and stereotypes appeared to be vital. However, the contemporary image changed fundamentally. In the first decades of the 20th c., with the conflict between Poland and Lithuania having worsened, the Poles were regarded as enemies and traitors. In the 20th c., the image of Lithuania and Lithuanians fell under the influence of the cultural legacy and literary traditions of Polish aristocracy. Tense relations did not have any significant impact on the negative image. The stereotype of Lithuania as a dear country evoking warm feelings is still alive.