University and non-university teachers’ organizational learning

LTStraipsnyje atskleidžiami aukštojo mokslo institucijų dėstytojų organizacinio mokymosi (angl. organizational learning) ypatumai įgyvendinant studijų programą. Tyrimo problema - kokie veiksniai daro įtaką universiteto ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojų organizaciniam mokymuisi, kaip įgalinti dėstytojus tobulinti savo edukacinę kompetenciją, siekiant sėkmingai realizuoti ir tobulinti studijų programą? Straipsnio tikslas – atskleisti universiteto ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojų, realizuojančių studijų programą, organizacinio mokymosi ypatumus. Pirmojoje dalyje, remiantis Nonaka ir Takeuchi (1995) organizacijos žinojimo (angl. organization knowing) kūrimo modeliu, analizuojamas dėstytojų organizacinio mokymosi (organizational learning) turinys išskiriant tris lygmenis: mokymasis katedros (academic department) lygmenyje; studijų programos dėstytojų grupės mokymasis; individualus dėstytojo mokymasis. Antrojoje dalyje pristatoma empirinio dėstytojų organizacinio mokymosi kuriant katedros studijų veiklos žinias tyrimo rezultatų analizė. Remiantis Lietuvos universiteto ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos atvejo studijos duomenimis, atskleidžiami dėstytojų mokymosi ir studijų veiklos žinių kūrimo ypatumai. Trečiojoje dalyje diskutuojama šiais klausimais: ar neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojai labiau linkę mokytis, ar jie lankstesni ir atviresni pokyčiams negu universiteto dėstytojai? Kokie veiksniai daro įtaką dėstytojų atvirumui ir lankstumui organizacinio mokymosi darbo vietoje atžvilgiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojai mažiau linkę dalintis savo žiniomis apie dėstomus modulius. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog būtent universiteto dėstytojai turi formalias veiklas, kurių metu jie diskutuoja studijų programos klausimais.Taip pat aiški tendencija, kad universiteto dėstytojai drąsiau kalba apie savo dėstomą modulį formalių posėdžių ar studijų programos dėstytojų susitikimų metu. Neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojai dažniau diskutuoja SP ir dėstomo modulio klausimais su žmonėmis iš kitų aplinkų, tuo tarpu universiteto dėstytojai yra labiau linkę esminius SP ir dėstomų modulių klausimus spręsti viduje, t.y. katedros dėstytojų aplinkoje. Tirto universiteto dėstytojai turi aiškesnes organizacinio mokymosi veiklas ir aiškias tradicijas tobulinant SP ir joje realizuojamus modulius. Neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojams to aiškiai trūksta. Dėstytojų veikla analizuojant, tobulinant SP ar dėstomus modulius nėra aiškiai apibrėžta. Dėstytojai nevengia savo turimomis žiniomis dalintis ir su kitais žmonėmis – už katedros ribų. Atmesta hipotezė, kad universiteto dėstytojai nėra linkę mokytis, o neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojai labiau linkę mokytis, nes tai sąlygoja jų atvirumas praktikai bei rinkos aplinkos pokyčiams. Neuniversitetinės aukštosios mokyklos dėstytojai yra linkę mokytis, tačiau negalima teigti, jog jų imlumas yra kur kas didesnis nei universiteto dėstytojų. Polinkis mokytis - tai žmogaus potraukis mokymuisi kaip procesui, nesiekiant mokymosi rezultatų, o imlumas (angl. absorptive capacity) susijęs su gebėjimu įgyti, įsisavinti, transformuoti ir panaudoti naujas žinias (Zinkevičienė, 2007). Taigi imlumas reiškiasi mokymosi procese, kai tikslingai siekiama mokymosi rezultatų, t.y. naujų žinių, idėjų, įgūdžių, gebėjimų, kompetencijų ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Universitetas; Neuniversitetinė aukštoji mokykla; Organizacinis mokymasis; University; Non-university; Organizational learning.

ENThe paper reveals the specificity of organizational learning of the teachers in higher education while implementing study programmes. It provides a discussion on questions raised by the disciplines of management and education sciences regarding the challenges and opportunities of organizational learning of teachers. The following research problem is addressed in this paper: what are the factors which influence the organizational learning of the university and nonuniversity teachers how to empower them to develop their educational competencies for successful implementation and continuous improvement of the successful study programme? The aim of the paper is to reveal the specificity of organizational learning of the university and non-university teachers who are implementing a study programme. [From the publication]

• Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis : disertacija / Brigita Stanikūnienė. Kaunas, 2007. 237 lap.
• Dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms raiška neuniversitetinio aukštojo mokslo aspektu : disertacija / Nijolė Zinkevičienė. Kaunas, 2007. 225 p.
• Educational environments for students’ organizational learning / Palmira Juceviciene, Gintare Valineviciene. Socialiniai mokslai. 2015, Nr. 1 (87), p. 64-73.
• Edukacinės paradigmos virsmo įgalinimas Utenos kolegijoje: verslo vadybos programos atvejis.. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2004, Nr. 1, p. 46-55.
• Innovative activity of a university teacher and its content in the context of study programme development / Edita Jezerskyte. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 1 (71), p. 53-61.
• Universitetinių biznio administravimo bakalauro studijų organizavimas : disertacija / Virginijus Kundrotas. Kaunas, 1996. 204 p.