LTOrganizacijų inovacinės kultūros (toliau – OIK) studijoms skirta nemaža mokslinių darbų, siekiančių atskleisti inovacinės kultūros koncepciją, konstruktą, esminius organizacinius veiksnius, sąlygojančius įmonės inovatyvumą. Sukurti keli konceptualūs modeliai, atskleidžiantys organizacijos inovacinės kultūros (OIK) elementus ir jų sąveiką, tačiau pastarieji modeliai, formuodami vertingą teorinį tolimesnių studijų pagrindą, savaime neatskleidžia specifinio konteksto (nacionalinio, industrinio, organizacinio) sąlygojamų OIK bruožų bei jų dinamikos. Tai gali būti nagrinėjama tik empiriškai tiriant OIK įvairovę skirtinguose sektorių ir organizacijų kontekstuose. Tokių (sektoriaus, nacionalinio ir organizacinio konteksto) specifinių studijų yra itin mažai, o mikro organizacijų kontekstas beveik visiškai nenagrinėtas. Kūrybinių industrijų sektoriuje dominuoja būtent tokios įmonės, o pats sektorius tiek Europos, tiek Lietuvos vystymosi strategijose traktuojamas kaip itin svarbus ir reikšmingas formuojant inovacinę regiono kultūrą, taip pat tiesiogiai inovacijomis grindžiamą ekonomiką. Todėl svarbu tirti ne tik OIK bruožų raišką konkretaus sektoriaus mikro įmonėse, bet ir kūrybinių industrijų sektoriaus mikro įmonių inovacinės kultūros generuojamą potencialą, įgalinantį produktyviai spręsti inovatyvaus augimo uždavinius. Remiantis šia problemos formuluote, straipsnyje siekiama empiriškai atskleisti organizacijos inovacinės kultūros bruožų raišką kūrybinių industrijų sektoriaus mikro organizacijose ir numatyti OIK vystymo kryptis Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriuje.Siekiant atskleisti OIK bruožus kūrybinio sektoriaus mikro organizacijose, atliktas empirinis tyrimas taikant atvejo studijos metodą. Pasirinkta kokybinė tyrimo strategija, atliktas išplėstinis pusiau struktūruotas ekspertinis interviu, kai ekspertu pasirenkamas kūrybinių industrijų mikro įmonės lyderis. Struktūruojant tyrimą remtasi OIK tyrimo metodologija, parengta pagal projektą „Inokultūra“: kokybinis tyrimas išplečiamas į visus organizacijos lygmenis (individo, grupės, organizacijos, tarporganizacinį). Tyrimo metodologija apėmė pagrindines inovacinės kultūros dimensijas, nenukrypstant nuo bazinės metodologijos: organizacijos strategiją, struktūrą ir infrastruktūrą, komunikaciją, organizacinį mokymąsi, tinklaveiką ir partnerystę tarporganziaciniu lygmeniu. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti programa MAXQDA10. Tyrimo rezultatai apibendrina keturių skirtingų mikro įmonių, priklausančių kūrybinių industrijų sektoriui, atvejų studijas. Apibendrinant tyrimo rezultatus, formuluojamos tokios pagrindinės išvados. Nepaisant priklausymo kūrybinių industrijų sektoriui, mikro organizacijos atitinka bendrą antrepreneriškų organizacijų profilį ankstyvosiose vystymosi stadijose, t.y. pasižymi stipria lyderyste, silpnai pasidalinta vizija su darbuotojais. Mikro organizacijos naudojasi klasikiniais savo mažumo sąlygotais privalumais, tokiais kaip sklandi komunikacija, kūrybiškumo įgalinimas per organizacines rutinas, išreikštųjų ir neišreiktųjų žinių mainai, daugiausia riboti vidinėje grupėje, tačiau stokojantys esminių organizacinių dimensijų, kurios įgalintų apsirūpinimą įvairiais žinių šaltiniais ir inovacinėmis idėjomis iš išorinių kūrybinių industrijų tinklų. Lyderystės stilius, nors ir pasižymintis dinaminės lyderystės bruožais, grindžiamas profesine kompetencija ir patirties sąlygota mentoryste, bet ne ugdančiąja lyderyste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inovacinė kultūra; Mikro organizacija; Inovacijų vadyba; Kultūros industrijos; Kūrybinės industrijos; Innovation culture; Micro organization; Innovation and management; Culture and creative industries.
ENThe development of organizational innovation capabilities has caught the attention of innovation management researchers and practitioners, contributing to the increasingly diverse field of both innovation management and organizational studies. The development of innovative culture within an organization is listed among the core factors for innovation, sustainability and continued success within organizations. The paper integrates the issues of organizational design and leadership with the innovation culture development issues, and provides empirical evidence on the innovation culture development within the micro enterprises of the creative sector. The micro enterprises are important, but often neglected players in innovative industries, especially related to culture and creative sectors, since they are driving the growth of the sector at the initial stages. The case of micro organization is interesting in itself, as many of the organizational design elements are lacking because of the limitation of size and other resources, and has to be replaced by the organizational dynamic and networking processes. [From the publication]