Neįprastų kolokacijų vertimas grožinės literatūros kūriniuose: tekstynu paremtas tyrimas

LTTyrimo objektas - neįprastos kolokacijos grožinės literatūros kūriniuose. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar neįprastos lietuviškos kolokacijos išlaikomos angliškuose jų vertimuose ir kokie vertimo metodai yra taikomi. Tyrimo šaltinis - lygiagretusis lietuvių ir anglų literatūros vertimų tekstynas, kurį sudaro apie 1,7 mln. žodžių. Tyrimo teorinis pagrindas – mokslininkų P. Newmark (1988), M. Baker (1992), M. Short (1996), D. Kenny (2001) ir K.Wales (2011) darbai. Tekstynų lingvistikos metodas leido atrinkti 48 neįprastas kolokacijas ir jų vertimus į anglų kalbą; šios kolokacijos atspindi net trečdalį viso tekstyno kūrinių ir pusę autorių bei vertėjų. Lietuviškų ir angliškų duomenų neįprastumas vertintas pagal jų (ne)buvimą įvairiuose leksikografiniuose šaltiniuose, tekstynuose, paieškos sistemoje „Google". Neįprastų kolokacijų vertimo analizė atskleidė, kad pažodinio vertimo (angl. word-for-word) strategija, efektyviausiai perteikianti originalo neįprastumą ir esmę, taikyta tik 38 proc. junginių. Dažniausia vertimai neatspindi originalios kolokacijos struktūros, reikšmės ar transformuoja kolokaciją abiem šiais aspektais. Transformuojant kolokacijas laikantis įprastų vertimo kalbai struktūrų ir žodžių sąskambių, dažniausiai nukenčia originalo vaizdingumas ir kūrybiškumas. Kūrybiškai išverstų kolokacijų yra daugiau (56 proc.) nei supaprastintai. Kai kurie vertėjai labiau linkę išlaikyti kolokacijų neįprastumą nei kiti. Be to, tas pats vertėjas gali taikyti skirtingą vertimą tam pačiam vertimo vienetui tiek tame pačiame, tiek skirtinguose tekstuose. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Kolokacijos; Neįprastos kolokacijos; Vertimai; Grožinė literatūra; Collocations; Unusual collocations; Translations; Literary texts.

ENThe object of the research is unusual collocations in literary texts. The aim is to investigate whether the stylistic markedness of Lithuanian collocations is retained in their English translations and what translation methods are applied. The source of the research is a parallel corpus of Lithuanian- English prose works, consisting of 1,7 million words. The theoretical background of the work is based on the ideas of such scholars as Newmark (1988), Baker (1992), Short (1996), Kenny (2001), and Wales (2011). The method of corpus linguistics allowed us to retrieve 48 unusual collocations and their English translations, representing the work of half of the authors and translators included in the corpus. The stylistic markedness of original and translated collocations was checked against available lexicographical sources, the reference corpora, and the Google search engine. The investigation of the translation of unusual collocations revealed that word-for-word translation which helps to transfer the original effect was applied only for 38% of the data. Mostly, collocations were transformed syntactically, semantically, or both. In this way, the fluency and naturalness of the target text were given priority over the unusual structure and meaning of the original collocation. As a result, only 56% of the translations were also unusual. Certain translators retained the stylistic markedness of the original more than others. Moreover, the same translator applied different translation methods to unusual collocations within the same or across different texts. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies