Metaforų tyrimo klausimu, arba kaip nustatyti metaforas

LTPastarąjį dešimtmetį karštai diskutuojama metaforų tyrimo metodologijos klausimu. Straipsnyje pateikiama keletas požiūrių diskusijoms ir apžvelgiamos kelios metaforų tyrimo prieigos. Nepaisant deklaruojamos kognityvistų nuostatos, kad bet koks tyrimas turi būti grindžiamas realia vartosena, konceptualiosios metaforos teorijos autoriai laikosi išimtinai introspekcinių išeities nuostatų, nepagrįstų jokiais kiekybiniais tyrimo parametrais. Amerikietiškoji mokykla galiausiai pradėjo įgyvendinti psicholingvistinio tyrimo metodiką, kur pagrindinis dėmesys skiriamas pažinimo ir atminties procesams, o kalba vaidina lyg ir antraeilį vaidmenį. Europietiškoji tyrimo mokykla tradiciškai akcentavo žodžių junglumą ir tekstą bei kontekstą, absoliučiai būtinus norint atskleisti žodžio reikšmę. Straipsnyje supažindinama su keliomis tyrimo metodikomis: Gerardo Steeno penkių žingsnių metodu, MIP (metaforų nustatymo) metodu, MIPVU metodu, parengtu Vrije universitete, ir tekstynų metodika, daugiausia besiremiančia atraminių žodžių šaltinyje ir tikslinių sričių išskyrimu. Atraminiai žodžiai nurodo metaforų modelius. Nustatant metaforas pagal aiškiai tekste identifikuojamus junglumo rodiklius ir pasitelkiant dokumentuotos vartosenos dažnio rodiklius, kurie šiuolaikinėje lingvistikoje siejami pirmiausia su tekstynais, galima tikėtis objektyvesnio tyrimo. Imantis didelės apimties duomenų, tikėtina, tokia tyrimo perspektyva sumažintų tyrimo rezultatų publikavimo spartą, bet padidintų jų patikimumą. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Metaforos; Metaforų tyrimo asociacija; Metaphor; Researching and Applying Metaphor.

ENDuring the last decade the issue of metaphor research methodology has been heatedly debated. The paper suggests several reasons for the debate and sets out to overview several approaches towards the issue. Despite the usage-based approach widely advocated by cognitive linguists, the authors of the Theory of Conceptual Metaphor adhere to an exclusively introspective point of view, not supported by any quantitative parameters of investigation. The American School has eventually started to implement the methodology of psycholinguistic experiment, where the focus is on the processes of reasoning and memory, whereas language is mainly used for priming. The European School of research has traditionally adhered to the "textual" approach relying on the combinability of words. The paper introduces several methodologies: Gerard Steen's five step approach, the MIP (Metaphor Identification Procedure), the MIPVU (Metaphor Identification Procedure as amended by researchers in Vrije University, Amsterdam), and corpus methodologies, mostly based on highlighting the key words in the source and target domains. The key words signal metaphorical patterns. The paper concludes by an expressed support for the objectification of linguistic research, a clearly identifiable tendency in present-day linguistics. Identifying combinability patterns of the above key words seems to be a reliable criterion instrumental in linguistic metaphor research. [From the publication]