Modal verbs of necessity in academic English, Dutch and Lithuanian: epistemicity and

LTStraipsnyje tyrinėjami modalinių veiksmažodžių must, moeten ir turėti vartosenos ypatumai humanitarinių ir socialinių mokslų tekstuose. Tirti tekstynai COCA (Corpus of Contemporary American English), CorALit (Corpus Academicum Lithuanicum) ir autorių specialiai sudarytas olandų mokslo kalbos tekstynas. Atlikta kiekybinė ir kokybinė analizė parodė, kad moksliniame tekste galima nustatyti tyrinėtų veiksmažodžių vartosenos ypatumus, būdingus tam tikroms disciplinoms, nepriklausomai nuo kalbos, tačiau taip pat yra ir specifinių bruožų, atsiskleidžiančių tik kai kuriomis kalbomis parašytuose tekstuose. Socialinių mokslų srities tekstuose būtinybės modaliniai veiksmažodžiai vartojami dažniau nei humanitarinių mokslų, o neepisteminė tyrinėtų modalinių veiksmažodžių reikšmė yra dominuojanti visų trijų analizuotų kalbų tekstuose. Anglakalbiai mokslininkai nevengia vartoti pirmojo ir antrojo asmens įvardžių, siekdami sukurti glaudesnį santykį su skaitytoju. Lietuvių ir olandų kalba parašytuose tekstuose, atvirkščiai, asmeniniai įvardžiai beveik nevartojami, dažnesnės pasyvinės ar beasmenės konstrukcijos. Vartojami epistemine reikšme, analizuoti būtinybės modaliniai veiksmažodžiai atlieka sąšvelnio funkciją, tačiau apskritai jų episteminė reikšmė tyrinėtuose mokslo tekstuose visomis trimis kalbomis yra reta. Epistemine reikšme pavartotų veiksmažodžių konteksto analizė rodo, kad dažniausiai autoriai formuluoja propoziciją kaip labai tikėtiną, remdamiesi išoriniais arba vidiniais žinių šaltiniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Modaliniai veiksmažodžiai; Tekstynai; Verbs; Modal verbs.

ENThe article analyses the peculiarities of the use of model verbs must, moeten and have in scientific humanitarian and social texts. The research rests on the analysis of the Corpus of Contemporary American English and CorALit (Corpus Academicum Lithuanicum) and a corpus of the Dutch scientific language compiled by the authors for this purpose. The performed qualitative and quantitative analysis has revealed that the identified peculiarities in the use of nouns are characteristic of certain disciplines irrespective of the language; however, specific characteristics of texts written in certain languages also exist. In scientific social texts, modal verbs of necessity are used more frequently than in humanitarian sciences, and the non-epistemic meaning of the analysed modal verbs is a dominating meaning in all the texts of the three analysed languages. English speaking scientists do not avoid using first and second person pronouns seeking to create a closer relation with the reader. In the Lithuanian and Dutch texts, on the contrary, personal pronouns are barely used, and passive or impersonal constructions prevail. The analysed modal verbs expressing epistemic meaning perform a hedging function, however, in general, their epistemic meaning in the analysed texts of the three languages is rare. The analysis of the context of the verbs used in the epistemic meaning shows that the authors, based on external and internal sources of knowledge, usually formulate the pro-position as a likely one.