LTRecenzijoje, analizuojant Zenono Norkaus 2008 m. ir 2012 m. išleistas knygas, keliamas klausimas: ar Vidurio Europoje pokomunistinė transformacija jau užbaigta? Polemizuojama dėl teleologinio mąstymo tranzitologijoje, kuri tiria perėjimą iš socialistinės ekonomikos į laisvą rinką ir iš vienpartinės komunistinės ideologijos į pliuralistinę daugpartinę demokratijos visuomenę su visomis socioekonominėmis ir politinėmis transformacijomis. Tai daroma iš hermeneutinės filosofijos požiūrio taško, todėl recenzijoje atsižvelgiama į tai, kad Z. Norkaus tyrimas grindžiamas kitokiu požiūriu, tad ir pati polemika remiasi skirtingomis mokyklomis. Recenzijoje abejojama, ar pokomunistinė transformacija Vidurio Europoje yra pasibaigusi, ar Vidurio Europos pokomunistinė tranzicija gali būti piešiama tik kaip sėkmė, keliami klausimai – Vidurio Europos regiono sėkmė palyginti su kuo arba sėkmė dėl ko? Atkreipiamas dėmesys į laiko perspektyvos svarbą Vidurio Europoje vykstantiems pokyčiams, į tai, kad sėkmę matuoti lengviau socioekonomikoje, bet sudėtingiau geopolitikoje, kur transformacijos yra lėtos ir neturi aiškiai apibrėžtų prasmių, o ekonominė sėkmė nebūtinai lygi socialiniam ir politiniam mažumų teisingumui. Konstatuojama, kad regresyvių transformacijų yra ne tik geopolitinėje ir teritorinėje etninių mažumų plotmėse, bet ir dėl komunizmo traktavimo, praeities atminties politikos, liberalizmo ir nacionalizmo įtampų. Tų regresyvių ar apylankomis tebevykstančių transformacijų laipsnis priklauso nuo konkrečios Vidurio Europos šalies, jos tapatybės, politinės sąmonės ir vizijos.Reikšminiai žodžiai: Zenonas Norkus; Vidurio Europa; Pokomunistinė transformacija; Zenonas Norkus; Middle Europe; Post-communist transformation.
ENThe review analyses Zenonas Norkus’ books published in 2008 and 2012 and raises a question as to whether the post-communism transformation has been accomplished in Lithuania. The author contemplates over theological thinking in transitology, which studies the transition from social economy to free market and from one-party communist ideology to pluralistic multiparty democratic society with all socio-economic and political transformations. All the above is analysed from the point of view of hermeneutic philosophy, therefore, the reviewer bears in mind the fact that Z. Norkus’s research is based on a different attitude, and the contemplation itself rests on different schools. The reviewer expresses doubts whether the post-communist transformation in Central Europe has accomplished or the post-communist transition of Central Europe can be presented only as a successful transition, and if so, what this success can be compared to or for what aims this success was achieved. The reader’s attention is drawn to the significance of time perspective for changes in Central Europe, and to the fact that success is easier measured in socioeconomics, yet more difficult in geopolitics, where transformations are slow processes and do not have any clearly defined meanings, and the economic success is not necessarily equal to social and political justice of minorities. The author states that regressive transformations exist not only within geopolitical and territorial domains of ethnic minorities, but also because of communist interpretation, policies with regard to the memory of the past, tensions in liberalism and nationalism. The degree of those regressive or somewhat on-going transformations depends on a specific state of Central Europe, its identity, political conscious and vision.