Seimo veiksnys Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiuose (1920-1926 m.)

LTStraipsnyje analizuojama žymaus lietuvių rašytojo V. Krėvės-Mickevičiaus, 1940 metais tapusio prosovietinės Vyriausybės vadovu, politinė veikla Lietuvių tautininkų sąjungoje. Pirmą kartą istoriografijoje aptariamos V. Krėvės suartėjimo su tautininkais priežastys, nagrinėjama veikla Lietuvių tautininkų sąjungoje – dalyvavimas Seimo rinkimuose, vadovavimas šiai partijai ir „iškritimas“ iš jos. Daroma išvada, kad V. Krėvė tuo laikotarpiu, greta Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro, buvo vienas iš tautininkų lyderių, turėjo politinių ambicijų, siekė dalyvauti politikoje. Net tris kartus kandidatavo į Seimą, patyręs pirmąją nesėkmę, mėgino supolitinti Lietuvos šaulių sąjungą, kartu su A. Smetona ir A. Voldemaru tarėsi su sovietų diplomatais dėl valstybės perversmo, taip siekdami nuversti demokratiškai išrinktą Lietuvos valdžią. Straipsnis parengtas remiantis archyvine medžiaga, to meto periodine spauda, amžininkų atsiminimais, istorikų tyrimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių tautininkų sąjunga; Tautos pažangos partija; Seimo rinkimai; Lietuvos šaulių sąjunga; Lithuanian Nationalist Union (LNU); National Progress Party (NPP); Parliament elections; Lithuanian Shooters Union (LSU).

ENArticle describes the political activities of classics of Lithuanian literature, one of the leaders of prosoviet government of 1940 V. Krėvė-Mickevičius, in the Lithuanian Nationalist Union (LNU). Represented material shows that V. Krėvė actively participated in politics and had political ambitions. Shortly after return to Lithuania from Georgia in 1920, he allied with an oppositional Nation Progress Party (NPP) and with its leaders A. Smetona, A. Voldemaras and J. Tumas. V. Krėvė as the member of that party ran for the Seimas elections in 1922, 1923 and 1926. After the failure in the elections of the First Seimas, he endeavoured that apolitical and military Lithuanian Shooters Union (LSU), which was under his leadership, would take part in Seimas elections under separate list. But general LSU conference did no approved of his idea. V. Krėvė jointly with A. Smetona and A. Voldemaras prompted Lithuanian society to orientate their favourable attitudes towards Soviet Russia also he held close relationship with Soviet embassy in Kaunas and negotiated upon the question of ability to organize the coup in Lithuania. After the reorganization of the NPP in to Lithuanian Nationalist Union (LNU), V. Krėvė became chairman of the LNU in 1924. But his relationships with Smetona and Voldemaras became strained, because they didn‘t want to give the rein of party rule to Krėvė. Smetona was elected to be the new chairman of the LNU in 1925. Frictions grew up and reached culmination in summer of 1926, when Krėvė was pushed to end his membership in LNU. That meant his retirement from politics. [From the publication]