Neįgaliųjų naratyvinio tapatumo diskursas Lietuvos spaudoje : stereotipizacijos aspektas

LTStraipsnyje pristatoma trumpa negalės fenomeno ir neįgaliųjų tyrimų žiniasklaidoje apžvalga. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pateikiama neįgaliųjų tapatumo teorinė konceptualizacija. Svarstoma, kokį vaidmenį naratyvas vaidina neįgaliųjų tapatumo kūrimo bei savikūros procesuose. Naratyvinis neįgaliųjų tapatumas straipsnyje suvokiamas kaip pasakojimų „įsiužetintas“ fenomenas, lemiantis tiek individualiosios, tiek kolektyvinės sąmonės tapsmą. Empiriniam tyrimui pasirinktas didžiausio tiražo dienraštis Lietuvoje „Lietuvos rytas“ bei specializuotas, neįgaliesiems skirtas savaitraštis „Bičiulystė“. Atlikta lyginamoji analizė atskleidžia šių skirtingoms tikslinėms auditorijoms orientuotų leidinių neįgaliųjų ir negalės fenomeno stereotipizacijos skirtumus, atspindi neįgaliųjų naratyvinio tapatumo konstruktus Lietuvos spaudoje bei tapatumo savikūros problemiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Media; Naratyvinis tapatumas; Negalės fenomenas; Neįgalieji; Stereotipizacija; Tapatumas; Disabled persons; Identity; Narrative identity; Phenomenon of disability; Stereotypization; Žiniasklaida.

ENA brief review of investigations of the phenomenon of disability and the disabled by mass-media is presented in the article, as well as theoretical conceptualization of the social construct of disability, as with reference to the accomplished analysis of the scientific literature. It is considered what role a narrative acts in the process of identity construction. The narrative identity of the disabled is perceived as an emplotted story phenomenon conditioning the becoming of personal and collective consciousness. One of the most popular information “stations” – press – with the help of the narrative transmits the construct of the disability fenomenon, shapes the disabled identity as well as supports public understanding of social reality. The largest Lithuanian daily newspaper "Lietuvos rytas" as well as "Bičiulystė" – a weekly for the disabled – were chosen for an empirical research. The comparative analysis reveals the differences of the stereotypization of the disabled and disability phenomenon in these publications intended for different target groups, it reflects the narrative identity construct of the disabled persons in Lithuanian press as well as problematicality of the identity self-construct. [From the publication]