Vakarų Europos vargonų statybos tendencijos Lietuvos vargondirbystėje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : romantinių vargonų skambesio ypatumai

LTStraipsnyje siekiama atskleisti ir parodyti Vakarų Europos vargonų mene vyravusių tendencijų ir tradicijų integraciją į Lietuvos vargonų meno kultūrą, ypač ryškiai atsispindėjusią vargondirbystėje. Straipsnio tyrimo objektas – XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais – XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje statyti romantiniai instrumentai bei charakteringi jų bruožai. Tikslas – atskleisti romantizmo epochos vargonų estetiką, apibūdinti jos poveikį instrumento įvaizdžiui ir skambesiui, išskirti charakteringus registrus. Uždaviniai – išryškinti romantizmo estetikos bruožus Lietuvos bažnyčiose stovėjusiuose garsiųjų Europos vargonų meistrų ir žymiausių lietuvių vargondirbių Juozapo Radavičiaus (1835?–1908?), Martyno Masalskio (1858–1954) ir Jono Garalevičiaus (1871–1943) instrumentuose. Taip pat pateikti romantizmo paveikti vargondirbystės tradicijų kontekstai su gretimomis, artimas kultūrines sąsajas turėjusiomis dabartinio Baltijos regiono šalimis, Rusija bei Čekija. Remiantis fundamentaliais vargonų meno tyrinėtojų Wolfgango Adelungo (1972), Ferdinando Klinda’os (1987), Christopherio Krummacherio (1987), Alfredo Reichlingo (1995) teoriniais ir istoriniais darbais, straipsnyje analizuojamos romantizmo epochoje išryškėjusios vargonų statybos tendencijos, diktavusios kryptį ir tradicijas Vakarų Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Publikuotą vargonų istorijos medžiagą papildo vargonininko Balio Vaitkaus vargonų meno tyrinėtojo Milano Šlechtos studijos vertimo iš čekų kalbos mašinraštis (1990, I–II d.). Juo remiantis išskirti ankstyvojo, brandžiojo ir vėlyvojo romantizmo bruožai, atsispindintys Lietuvoje pastatytuose Europos ir lietuvių meistrų instrumentuose.Daug svarbios ir vertingos informacijos apie barokinius instrumentus suteikia Girėno Povilionio Vargonų katalogas (2009), kuriame pristatomi XVII a. – XIX a. pirmosios pusės Lietuvos vargonai. Jame pateikta nuodugni informacija bei susisteminti archyviniai duomenys leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos vargonų paveldą, permąstyti jo raidos tendencijas. Tyrinėjant romantine tradicija Lietuvoje sumeistrautus instrumentus, svarbios yra muzikologo Rimanto Gučo paskelbtos archyvinės neišlikusių senųjų bei XIX a. romantinių Lietuvos vargonų dispozicijos Lietuvos vargonų kataloge (2009). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romantinė vargondirbystės tradicija; Romantizmas; Savarankiškų manualų sistema; Vargonai-orkestras; Charakteringi romantiniai registrai; Romantic organ-making craft tradition; Romanticism; Independent system of manuals; Organ-orchestra; Characteristic Romantic registers.

ENIntegration of the tendencies of the Western European organ art is clearly reflected in the Lithuanian organ-making craft at the end of the 19th century-first half of the 20th century. The general view of the organs covers the instruments produced not only during the period under consideration but also the organs built in the 17th-18th centuries. In the second half of the 20th century rapidly developing machinery had dual importance in the development of organ-making: a rapid method of manufacturing made it easier for organ producers to build the instrument but made an individual sound of organs similar. In the 19th century the organ-making craft in Western Europe was marked by obvious changes: orchestra became the image of the organ, the werk principle that was refined in the Baroque epoch was changed by an independent system of manuals which imitated groups of orchestra instruments, and establishment of electro-pneumatic tracture (1873) allowed the use of the so-called free combinations. The above-mentioned changes reached the Lithuanian organ-making craft at the end of the 19th century and formed a peculiar format. The register tones of the organ that imitated orchestral string and wind instruments produced by Lithuanian masters were softer and thus closer to the voice of a person and choral sound. Instruments produced by the most famous Lithuanian organ manufacturers of the end of the 19th century and the beginning of the 20th century, Juozapas Radavičius, Martynas Masalskis and Jonas Garalevičius, are characterized by apparent integration of the traditions of the era of the Western European Romantic organ-making craft: eight-foot registers prevailed in the disposition of an independent system of manuals, specific Romantic voices. The époque of romanticist organ-orchestra establishment in Lithuania coincided with the Cecilian reform of ecclesiastical music that had already been started. [From the publication]