Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atidėjus bausmės vykdymą teisiniai padariniai

LTStraipsnyje analizuojama baudžiamojo poveikio priemonių, skiriamų bausmės vykdymą atidedant, nevykdymo teisinių padarinių problematika. Pirmoje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo bausmės vykdymą atidėjus teisiniai padariniai, remiantis dabartiniu reglamentavimu (BK 74, 75 ir 243 str.) ir BK nuostatų kontekste . Pirmiausia daroma prielaida, kad remiantis BK 74 straipsnio ir 243 straipsnio nuostatomis, įstatymų leidėjas visus baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejus traktuoja kaip naują nusikalstamą veiką (nusižengimą). Todėl asmeniui gali būti taikomos tam tikros prievartos priemonės. Kita vertus, sisteminė BK 75 straipsnio analizė iš esmės sugriauna prieš tai iškeltą prielaidą. Įvertinus BK 74,75 ir 243 straipsnių nuostatas, kyla jų tarpusavio dermės ir sisteminio veikimo klausimas. Teigiama, kad BK 74 straipsnyje yra pateikiamos bendro pobūdžio nuostatos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams reglamentuoti, o BK 75 straipsnyje yra numatyti baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo padariniai tik bausmės vykdymo atidėjimo atvejais. Tokius teiginius galima pagrįsti naujausia teismų praktika.2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Probacijos įstatymas. Probacijos įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojami probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisiniai padariniai. Antroje dalyje nagrinėjami baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo bausmės vykdymą atidėjus teisiniai padariniai, įsigaliojus Probacijos įstatymui. Trečioje dalyje analizuojamas pamatinis straipsnio tematikai klausimas – kokios apskritai teisės šakos reguliavimo dalykas yra ir gali būti baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisiniai padariniai. Pažymint, kad pavienių vienos teisės šakų normų įtraukimas į kitos teisės šakos reguliavimo sritį nepažeidžia teisės teorijoje pabrėžiamo teisės šakų autonomiškumo principo, vis dėlto kvestionuotina naujojo teisinio reguliavimo atitiktis pamatiniams teisėkūros technikos reikalavimams ir nusistovėjusiam pavienių teisės šakų atskyrimo pagal reguliuojamus teisinius santykius principui. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamojo poveikio priemonės; Bausmės vykdymo atidėjimas; Penal effect; Suspended sentence.

ENArticle analyzes problematic aspects of non- compliance with the measures of penal effect applied as a part of a suspended sentence. The first part deals with a discussion of the current legal regulations on the non-compliance with the measures of penal effect in the context of particular articles of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (arts. 74, 75, 243) as well as in the context of the whole Code as a system of norms. First of all, it is assumed that under the provisions of art. 74 and art. 243 a legislator treats failure to comply with the measures of penal effect, applied as a part of a suspended sentence, as a new criminal act (misdemeanour). Consequently the person is a subject to certain coercive measures. On the other hand, a systemic analysis of art. 75 destroys the above-mentioned presumption. After the examination of art. 74, art. 75 and art. 243 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the question of the harmony between them and a systemic operation arises. It is argued that art. 74 presents general provisions for the cases of non-compliance with the measures of penal effect while art. 75 regulates only the failure to comply with the measures of penal effect applied in the cases of suspended sentences. Moreover, such statements can be based on the latest case law.On 1 July 2012 the Probation Law comes into force. The non-compliance with the measures of penal effect applied as part of suspended sentence institute will be regulated by art. 30 thereof. The second part analyzes possible conflicts and concurrence of norms (in the context of non-compliance with the measures of penal effect) of the Criminal Code of Lithuania and the Probation law, appearing due to the new regulation. The concluding part of the article touches upon the theoretical issue of non-compliance with the measures of penal effect as a subject of criminal justice. It states that identifying the norm which has to be applied in the cases of non-compliance with the measures of penal effect applied in the cases of suspended sentences (as well as in other cases) technically won’t raise any major problems because the rules of solving the concurrence between the norms would be used. On the other hand, the new regulation is essentially wrong because it contradicts the well-established principle of distinction between legal branches, according to the subject matter. [From the publication]