LTEuropos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika vis labiau orientuojama į ekologinį ūkininkavimą. Tyrimų tikslas – išanalizuoti ekologinės gamybos Lietuvoje sertifikavimo sistemą, esamą ekologinės žemdirbystės būklę, jos plėtros perspektyvas ir problemas. Lietuvoje ekologinę gamybą sertifikuoja viena įstaiga VšĮ „Ekoagros“, kuri įkurta 1997 m. kovo 14 d. Nuo 2005 m. „Ekoagros“ yra akredituota Nacionalinio akreditacijos biuro prie LR aplinkos ministerijos, o 2010 m. ji perakredituota ir išplėsta akreditavimo sritis penkerių metų laikotarpiui. Dirbama ekologinės augalininkystės, gyvulininkystės, bitininkystės, žuvininkystės, laukinės augalijos rinkimo, maisto produktų sertifikavimo ir pagalbinių medžiagų, skirtų ekologinei gamybai, patvirtinimo srityse. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą paspartėjo ir ekologinio ūkininkavimo plėtra. Ekologinės gamybos ūkių didėjo iki 2007 m. Vėliau pastebimas ekologinės gamybos ūkių skaičiaus mažėjimas. Ekologinės gamybos ūkiuose išauginama žymiai mažesni varpinių ir ankštinių javų bei rapsų derliai, nei vidutiniškai Lietuvos ūkiuose. Tik auginant grikius ekologiniuose ūkiuose gautas didesnis derlius, nei vidutiniškai Lietuvoje. Lietuvos ekologinės gamybos sistemoje svarbią vietą užima ekologiškų produktų perdirbimas. Įmonių, kurios užsiima ekologiškų produktų perdirbimu, pastoviai didėja. Skirtingais metais nustatoma skirtingas kiekis įvairaus pobūdžio pažeidimų ir taikomos įvairaus lygio sankcijos. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis 2011 m. dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo nesertifikuoti 16 ūkių ir 3 perdirbimo ūkio subjektai.Reikšminiai žodžiai: Ekologinis ūkininkavimas; Ekologinis ūkis; Ekologinė gamyba; Išmokos; Perspektyvos; Plėtra; Sertifikavimo sistema; Setifikavimas; Ženklinimas; Certification; Certification system; Compensation; Development; Labelling; Organic farming; Organic production; Prospects.