Religinė patirtis per muziką: šiuolaikinė lietuvių kūryba
LTStraipsnyje aptariamas muzikos poveikis, kuriuo nuo senų laikų naudotasi gydant psichines ir fizines ligas, perteikiant tikėjimo tiesas, įkvepiant maldingus jausmus, harmonizuojant emocijas ir pan. Net ir muzikoje, neturinčioje sąsajų su religija, kaip antai instrumentinėje Mozarto kūryboje, kai kurie teologai girdi liudijimą apie Dievo karalystę. O šiuolaikinėse visuomenėse, nepriklausomai nuo ideologijos, kaip atliepas sakralumo poreikiui daugėja kūrybos, kurios „dvasingumui“ būdingas tylumas, lėtumas, meditatyvumas, santūri muzikos kalba. Apžvelgus, ko savo religine kūryba siekia ir ko iš jos tikisi šiuolaikiniai kompozitoriai (Olivier Messiaenas, Johnas Taveneras, Krzysztofas Pendereckis, Sofia Gubaidulina), straipsnyje religinio liudijimo per muziką aspektu analizuojami lietuvių kompozitorių kūriniai: Viktoro Minioto „Messa da camera“, Felikso Bajoro „Missa in musica“, Onutės Narbutaitės Vėlinių giedojimas „Lapides, flores, nomina et sidera“, Vidmanto Bartulio „Vėrinys Marijai“ bei „Te Deum“. Tam tikras muzikos išraiškas susieję liturginiais tekstais, šie kompozitoriai atskleidžia savo įžvalgas apie Dievą, dangaus karalystę, žmogaus santykio su Dievu galimybes. Sėkmingais kūrybos atvejais per simbolinę muzikos retoriką klausytojai gali patirti ir išgyventi religinį įvykį - muzikinę hierofaniją (šventumo apreiškimą) - ir praplėsti savo religinę patirtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė muzika; Lietuvių kompozitoriai; Litanija; Mišios; Musica sacra; Muzika; Patirtis; Religija; Religinė kūryba; Religinė patirtis; Te Deum; Šiuolaikiniai kompozitoriai; Šiuolaikinė kūryba; Church music; Contemporary composers; Contemporary composition; Expierence; Litany; Lithuania; Lithuanian composers; Mass; Music; Musica sacra; Religion; Religious compositions; Religious experience; Te Deum.
ENThe article discusses the impact of music that has been used for centuries to treat psychic and physical disorders, to convey the truths of faith, to inspire devotion, to harmonise emotions, etc. Some theologians claim to hear testimony to the Kingdom of God even if the music is not related to religion, as for instance Mozart's instrumental compositions. In contemporary societies, independently of ideology, more and more music is created whose "spirituality" is characterised by tranąuillity, slow tempo, meditativeness and reserved musical language as a response to the need of sacrality. Having reviewed what contemporary composers (Olivier Messiaen, John Tavener, Krzysztof Penderecki, Sofia Gubaidulina) strive for and expect of when writing sacred music the article analyses the music of Lithuanian composers (Viktoras Miniotas' "Messa da camera", Feliksas Bajoras' "Missa in musica", Onutė Narbutaitės "Chant to Ali Souls' Day: Lapides, flores, nomina et sidera", Vidmantas Bartulis' "String of Beads for the Virgin Mary" and "Te Deum" through the aspect of religious testimony. Linking certain musical expressions with liturgical texts, these composers reveal their insights into God, the Kingdom of God, and the possibilities of human relationship with God. In cases where they succeed, listeners can experience religious revelations - musical hierophany (manifestation of the sacred) through symbolic musical rhetoric - and enrich their religious experience. [From the publication]
- Dvasingieji modernios muzikos kodai / Gražina Daunoravičienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 1, p. 253-270.
- Šventoji ir pasaulietinė muzika Šventajame Rašte / Miglė Miliūnaitė. Religija ir kultūra. 2017, t. 20-21, p. 29-41.
