Kalbinis sąmoningumas ir kalbėjimo įpročiai: sociolingvistinis aspektas

• Aliūkaitė, Daiva
• Sušinskaitė, Benita

LTStraipsnyje pristatomi sociolingvistinės anketos tyrimo duomenys. Buvo sudaryta mišraus tipo anketa, kuria pirmiausia siekta išsiaiškinti respondentų nuomones, požiūrius, samprotavimus apie kalbą, kalbos taikyklingumą ir pan.; antra, konkrečių kalbinių faktų vertinimus. Tokios dvejopos anketos motyvacija – siekis palyginti, kiek apriorinės nuostatos kalbos atžvilgiu koreliuoja su objektyviais sprendimais, t. y. konkrečių kalbinių faktų vertinimais. Apibendrinant atsakymus į pirmosios anketos dalies klausimus ir teksto vertinimus, pasakytina, kad: 1. Apriorinis kalbos konceptualizavimas tik iš dalies koreliuoja su objektyvių kalbos faktų vertinimais. 2. Eiliniai kalbos vartotojai iš esmės adekvačiai įsivertina savo kalbinę kompetenciją ir formuoja kalbinį identitetą. 3. Ryškesniu kalbiniu sąmoningumu pasižymi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems kalbėjimo autoritetas yra knygos, jaunimas dažniau save linkę tapatinti su draugais, t. y. dar kalbiškai nebrandžia grupe. 4. Verbalinės higienos, kalbos ekologijos dalykai kol kas aktualiausi vyresnės kartos atstovams, kurie tiek intelektualiai, tiek emocionaliai „atmeta“ tekstą, kuriame gausu žargono, slengo elementų. 5. Nors aprioriškai jaunieji respondentai iš dalies suvokia kalbą kaip vertybę ir įvertina taisyklingos bendrinės kalbos vartojimo privalumus, tačiau realiai jie linkę rinktis patogesnį ir emociškai patrauklesnį žargoną, slengą, taigi kalbinis sąmoningumas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo įpročiais, o ne su nuostatomis.Reikšminiai žodžiai: Verbalinė higiena; Kalbos ekologija; Sociolingvistinis aspektas; Kalbinė kompetencija; Kalbinis sąmoningumas; Verbal hygiene; Language ecology; Sociolinguistic aspect; Lingvistic competence; Linguistic consciousness.

ENThe article presents results of socio-linguistic questionnaire research. Research team has prepared questionnaire of a mixed type, which was used, first of all, to identify respondents’ opinions, attitudes, reflections on language, rules of proper speaking and so on; secondly, to measure evaluation of particular linguistic facts. The motivation behind such double questionnaire was researchers’ aim to compare how a priori attitudes towards language correlate with objective solutions, that is, evaluation of particular linguistic facts. After summarizing responses and text evaluations in the first part of the questionnaire, researchers concluded that: 1. A priori conceptualization of a language only partly correlates with evaluation of objective language facts. 2. Common language users, in essence, adequately evaluate their linguistic competence and formulate a linguistic identity. 3. Older people, who take books to be a speaking authority, exhibited more articulated linguistic awareness, young people are more inclined to identify themselves with friends, that is, with a linguistically immature group so far. 4. Issues of verbal hygiene, ecology of language so far are most relevant to representatives of the older generation, who both – intellectually and emotionally “reject” texts full of lingo, slang elements. 5. Although young respondents a priori, to a certain extent, perceive language as value and recognize benefits of using a proper common language, however, in reality, they are inclined to choose a more convenient and emotionally attractive lingo, slang, thus, linguistic awareness is closely related to speaking habbits, and not attitudes.