Socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimo būdai, padedant integruotis specialiųjų poreikių vaikams bendrojo lavinimo mokykloje

LTTyrimo tikslas – išsiaiškinti socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimo būdus, padedančius integruotis specialiųjų poreikių vaikams bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai yra nustatyti, kokius bendradarbiavimo būdus taiko socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas, dirbdami su specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo mokykloje, ir su kokiomis problemomis pedagogai susiduria. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra apie specialiųjų mokymosi poreikių klasifikaciją, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo formas, integruoto ugdymo problemas bendrojo lavinimo mokykloje, pedagogų požiūrį į specialiųjų poreikių vaikus, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo darbą, padedant integruotis specialiųjų poreikių vaikams, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimo būdus bei kylančias problemas, padedant integruotis specialiųjų poreikių vaikams bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimui naudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimas vykdytas 2010 m. gegužės mėn. ir 2011 m. gruodžio mėn. Tyrimo respondentai – socialiniai ir specialieji pedagogai. Tyrimas atskleidė, kad socialiniams pedagogams bendradarbiaujant su specialiaisiais pedagogais bendradarbiavimo problemų beveik nekyla. Visi respondentai nurodė, kad dažniausiai naudojami bendradarbiavimo būdai buvo individualūs pokalbiai ir konsultacijos. Tyrimo pagrindinės išvados yra tokios: mokslinės literatūros analizė parodė, kad socialinis pedagogas padeda specialiųjų poreikių vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais.Socialiniai pedagogai taip pat vertina ir sprendžia problemas, susijusias su šių vaikų integracija, bei įvairiais kitais mokiniams kylančiais sunkumais. Specialusis pedagogas teikia kvalifikuotą pagalbą visų amžiaus tarpsnių vaikams, sprendžia vaikų mokymosi problemas. Be to, jis parenka ir pritaiko mokymosi strategijas specialiųjų poreikių vaikams. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad socialinių pedagogų dažniausiai naudojami bendravimo būdai buvo individualūs pokalbiai, grupiniai pokalbiai, konsultacijos bei komandinis darbas įtraukiant tėvus. Specialiųjų pedagogų dažniausiai naudojami bendradarbiavimo būdai: individualūs pokalbiai, konsultacijos, grupiniai susirinkimai. Galima teigti, kad visi respondentai dažniausiai naudojo tokius bendradarbiavimo būdus kaip individualūs pokalbiai ir konsultacijos. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniams pedagogams bendradarbiaujant su specialiaisiais pedagogais problemų beveik nekyla. Tik vienas respondentas teigia, kad bendradarbiavimo procese pagrindinė problema – kitų žmonių apatija, nenoras padėti. Specialiesiems pedagogams bendradarbiaujant su socialiniais pedagogais problemų taip pat praktiškai nekilo. Vienas respondentas teigia, kad dažniau pasitaiko problemos su pačiais mokiniais, jų nenoru užmegzti kontaktą ir priimti siūlomą pagalbą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Integracija; Socialinis pedagogas; Socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, specialiųjų poreikių asmenys, mokykla; Specialiųjų poreikių vaikai; Specialusis pedagogas; Children with special needs; Cooperating; Integrating; Social Pedagogues; Social pedagogue, special pedagogue, children with special needs, school; Special Pedagogues.

ENThe aim of the research paper is to find out what methods of cooperation are used by and between the social pedagogues and special pedagogues when integrating children with special needs into the schools of general education. The objectives of the research paper are to find out what methods of cooperation are employed by and between the social pedagogues and special pedagogues while integrating children with special needs into the schools of general education and what problems are faced by the pedagogues. In the theoretical part of the paper the scientific literature on the classification of the special educational needs, the forms of education of the children with special needs, integrated education problems arising in the schools of general education, pedagogues' attitude towards the children with special needs, the work of the social pedagogues and special pedagogues when integrating the children with special needs, the methods of cooperation used by and between the social pedagogues and special pedagogues, the problems they face when integrating the children with special needs into the schools of general education is analysed. The method of a semi-structured interview was used for the research. The interview was conducted in May of 2010 and in December of 2011. The social pedagogues and special pedagogues were the respondents. The research revealed that the social pedagogues and special pedagogues faced practically no problems when cooperating. All the respondents indicated that the most often employed methods of cooperation were individual conversations and consultations. The main conclusions of the research paper are as follow. Analysis of the scientific literature revealed that social pedagogues help the children with special needs to adapt to their society, community, to use all the possibilities to develop and grow as independent citizens more rationally.Social pedagogues also evaluate and solve the problems related to the integration of such children into the schools of general education and help them to overcome all other difficulties. Special pedagogues provide their qualified help to the children in the different stages of development and help to solve their learning problems. Special pedagogues also are choosing and adapting different educational strategies to the needs of the children. Analysis of the research data revealed that the methods of cooperation most often employed by the social pedagogues were individual conversations, group conversations, consultations and the team work involving parents. The special pedagogues most often used individual conversations, consultations and group meetings. It is possible to conclude that all the respondents used the following methods of cooperation most often: individual conversations and consultations. The results of the empirical research revealed that the social pedagogues faced no problems when cooperating with the special pedagogues. Only one respondent told that the main problem of the cooperation process was the apathy of other people and their unwillingness to help. The special pedagogues faced practically no problems when cooperating with the social pedagogues. One respondent told that the problems with children, their unwillingness to make contacts and to accept the offered help were arising more often than the cooperation problems. [From the publication]