LTStraipsnio tikslas – įvertinti kapitalo struktūros poveikį Baltijos šalių įmonių veiklos efektyvumui, keičiantis šalies ekonominei situacijai. Tyrimo objektas – Baltijos šalių listinguojamų įmonių kapitalo struktūra ir jos poveikis veiklos efektyvumą apibūdinantiems finansiniams rodikliams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, palyginamoji analizė, koreliacinė analizė, daugiamatė regresinė analizė. Baltijos šalių listinguojamų įmonių skolų įtakos veiklos efektyvumo tyrimui atlikti, buvo naudojami Lietuvos, Latvijos ir Estijos listinguojamų nefinansinių įmonių finansiniai rodikliai, iš šių įmonių skelbiamų metinių ataskaitų – prospektų. Tyrimo laikotarpis apima 2002 – 2011 m. Siekiant įvertinti kapitalo struktūros sprendimų įtaką įmonių veiklos efektyvumui, esant kitokioms ekonominėmis sąlygoms, tyrimo laikotarpis išskaidytas į tris sublaikotarpius: nuosaikaus ekonominio augimo laikotarpį, apimantį 2002-2004 m, spartaus ekonominio augimo laikotarpį, apimantį 2005-2007 m., ir recesijos bei ekonominio atsigavimo laikotarpį, apimantį 2008-2011 m. Tyrime panaudoti 70 įmonių duomenys: 28 Lietuvos įmonių, 14 Estijos įmonių, 28 Latvijos įmonių. Įmonių veiklos efektyvumą apibūdina daugybė santykinių finansinių rodiklių, kurie leidžia įvertinti veiklos efektyvumą įvairiais aspektais. Pagrindinės finansinių rodiklių grupės yra: pelningumo rodikliai, likvidumo rodikliai ir turto valdymo efektyvumo rodikliai, todėl atliekant tyrimą panaudoti rodikliai iš visų minėtų rodiklių grupių. Tyrime naudoti šie rodikliai, apibūdinantys įmonių veiklos efektyvumą: veiklos pelningumas, grynasis pelningumas, nuosavo kapitalo pelningumas, turto pelningumas, bendrasis likvidumas, ilgalaikio turto apyvartumas, viso turto apyvartumas.Didžiausią įtaką įmonių veiklos efektyvumui ir jį apibūdinantiems finansiniams rodikliams turi finansinės skolos, už kurias mokamos palūkanos. Todėl atliekant tyrimą, kaip vienas pagrindinių rodiklių, naudotas finansinių skolų lygis. Taip tyrime panaudoti rodikliai: ilgalaikio finansinio įsiskolinimo koeficientas, trumpalaikio finansinio įsiskolinimo koeficientas, nefinansinio įsiskolinimo koeficientas. Siekiant ištirti kapitalo struktūros ryšį su įmonių veiklos efektyvumo rodikliais, atlikta koreliacinė analizė. Gauto koreliacinio ryšio patikimumo patikrinimui naudota p – reikšmė. Statistiškai reikšmingais laikyti koreliacijos koeficientai, kai reikšmingumo lygmuo 0,01 (t. y. ryšys tarp rodiklių laikytas patikimu ir reikšmingu, kai p – reikšmė <0,01). Siekiant įvertinti skolinto kapitalo įtaką Baltijos šalių įmonių veiklos efektyvumui, buvo atlikta daugialypė regresinė analizė. Atliekant šią analizę nepriklausomi kintamieji buvo skolų lygį apibūdinantys rodikliai, o priklausomais kintamaisiais – įmonių veiklos efektyvumą apibūdinantys rodikliai. Atlikus regresinę analizę nustatyta, kad nei finansinės, nei nefinansinės skolos tyrimo laikotarpiu neturėjo reikšmingos įtakos Latvijos listinguojamų įmonių pelningumui. Lietuvos įmonėse finansinės skolos tik 2008-2011 m., turėjo neigiamą įtaką veiklos pelningumui, grynajam pelningumui ir turto pelningumui. Nefinansinės skolos turėjo reikšmingą įtaką tik veiklos pelningumui. Estijos įmonėse aukštesnės nefinansinės skolos sąlygojo mažesnį veiklos pelningumą, mažesnį nuosavo kapitalo pelningumą ir mažesnį iš vieno turto lito uždirbamą pelną. Didesnės finansinės skolos neigiamai sąlygojo beveik visus pelningumo rodiklius. Visose trijose Baltijos šalyse finansinės skolos mažino įmonių bendrąjį likvidumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kapitalo struktūra; Įmonės finansai; Finansiniai sprendimai; Finansinis svertas; Įmonių veiklos efektyvumas; Capital structure; Financial leverage; Corporate finances; Financial decisions; Efficiency of corporate performance.
ENThe capital structure can influence the behavior of the company as well as its performance results and its value. However, the effect can be quite different. The financial indicators of Lithuanian, Latvian and Estonian listed companies published in their annual reports have been used in order to investigate the impact of capital structure on performance efficiency of the companies. The research included data of only non-financial companies, because the capital structure of financial institutions is specific and the performance efficiency of these companies is affected in completely different way. The research covers the period of 2002 – 2011. Data of 70 companies were used in this research: 28 Lithuanian companies, 14 Estonian companies, and 28 Latvian companies. In order to examine the interaction of capital structure with the companies’ performance efficiency, the correlation analysis between the indicators of indebtedness level (long-term financial debt ratio, short-term financial debt ratio, financial debt ratio, non-financial debt ratio) and the following performance indicators: operating profit margin, net profit margin, return on equity, return on assets, liquidity ratio, capital asset turnover and total asset turnover was performed. The p-value was used to verify the reliability of observed correlation. In order to estimate the strength of the influence of indebtedness on performance efficiency of the companies, the multivariate regression analysis was performed. During the regression analysis, the indicators describing performance efficiency of the companies were used as dependent variables and financial and non-financial debt ratios were used as independent variables. The research evidenced that the higher financial indebtedness level affects negatively the profitability ratios of companies in the Baltic countries; also both financial and non-financial debts reduce the liquidity of the companies. [From the publication]