Tarptautinės privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje: išlaikymo reglamentas, jo santykis su tarptautinės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais

LTTarptautinė privatinė teisė Europos Sąjungoje sparčiai vienodinama: per pastarąjį dešimtmetį priimta nemažai Reglamentų ir pateikta kitų Reglamentų pasiūlymų. 2011 m. birželio 18 d. įsigaliojo 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Šis reglamentas, su tam tikromis išimtimis, taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nagrinėjant bylas ir vykdant sprendimus dėl išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Išlaikymo prievolėms taikytiną teisę nuo šiol reikia nustatyti pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės tose valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas. Straipsnyje nagrinėjamas Reglamento ir Hagos protokolo tarpusavio santykis, Reglamento santykis su Lietuvos Respublikos dvišalėmis sutartimis, kitais ES teisės aktais, tarptautinės ir nacionalinės teisės aktais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Briuselio III Reglamentas; Europos Sąjungos teisė; Išlaikymo prievolės; Išlaikymo reguliavimas; Taikytina teisė; Tarptautinė privatinė teisė; Vienodinimas; Applicable law; Brussels III Regulation; European Union law; Maintaenance regulation; Maintenance regulation; Private international law; Unification.

ENPrivate international law in European Union is increasingly unified. On 18 June 2011 Council, Regulation No 4/2009 on jurisdiction, applicable law and enforcement of decisions and cooperation in matters relating to maintenance obligations (Maintenance Regulation) has come into force. Applicable to such obligations law has to be determined on the basis of the Hague Protocol of 23 November 2007 on the law applicable to maintenance obligations. Although this legal instrument is not yet in force, it is applicable in all EU member states that are bound by it. With extending boundaries of competence of the EU, member states‘ powers to regulate on private international law issues are decreasing. Maintenance Regulation has priority over international agreements with the member states, and agreements with third states may need to be reviewed. The possibility to conclude agreements with third states in the scope of Maintenance Regulation is limited to the minimum. A certain level of fragmentation still remains within the area: Denmark participates in the Regulation only partially, and UK falls under scope of special rules on recognition.Some aspects are still falling within the scope of other documents: Brussels I regulation, EU enforcement order regulation, and Lugano II Convention. However, the current fragmentation is much lower than before, and most of the EU member states‘ residents may take use of the unified provisions. [From the publication]