Organizacijos lyderio vaidmuo, kuriant ir plėtojant socialinės partnerystės ryšius

LTVertinant konceptualiai, galima išskirti keletą grynųjų tarporganizacinės sąveikos formų. Tai: integruotasis bendradarbiavimas (angl. integrated cllaboration), partnerystė, sąjunga, kooperacija, tinklai, bendradarbiavimas konkuruojant (angl. coopetition) ir konkurencija. Šiuo atveju, sąveikos skirstymo į kategorijas pagrindas yra sąveikaujančių organizacijų tarpusavio ryšių integralumas, įgyvendinant organizacinius ir tarporganizacinius tikslus. Kadangi didesnė bendradarbiavimo nauda gaunama labiau integruotose sąveikos formose, paties bendradarbiavimo vystymu turėtų būti rūpinamasi ne mažiau nei bendros veiklos tikslų siekimu. Straipsnyje diskutuojami veiksniai, leidžiantys sėkmingai vystyti tarporganizacinius santykius bei plėtoti tarporganizacinę veiklą. Diskusija grindžiama atliktu empiriniu tyrimu. Lyginamoji atvejų analizė rodo, kad vadovavimas bendradarbiaujant (angl. collaborative leadership) yra ypatingas veiksnys mąstant apie ilgalaikę tarporganizacinę partnerystę ir inovatyvius bendrus rezultatus. Nagrinėjant atvejus atrasta, kad kuo aktyvesnė neformalaus, „idėjinio“ žmogaus telkiamoji veikla ir kuo geriau subalansuotas jo dėmesys tikslams ir procesams, tuo aukštesni bendros veiklos pasiekimai. Nors socialinės partnerystės plėtrai neabejotinai svarbūs tokie veiksniai kaip vadybos procesų darna, partnerystės darbo grupės narių kompetencijų pusiausvyra, efektyvi komunikacija ir išsikelto tikslo ekonominis naudingumas bei patrauklumas partnerystės nariams, be vadovybės palaikymo partnerystė nepasižymės rezultatyvumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Partnerystės plėtra; Tarporganizacinis bendradarbiavimas; Vadovavaimas bendradarbiaujant; Vadovavimas bendradarbiaujant; Collaboratiove leadership; Collaborative leadership; Interorganizational collaboration; Partnership development.

ENThe article discusses factors that enable a successful nurture of inter-organizational relations as well as to develop inter-organizational work. Discussion is based on an empirical research made. A comparative analysis shows that collaborative leadership is a very important factor in a context of long-term inter-organizational partnership and innovative joint results. Having examined the cases, it was found that the more active the informal assembling activity of the „ideological“ person is, and the better balanced is his attention to goals and processes, the higher results are achieved in joint activity. Despite the fact that factors such as consistency of management processes, balance in group members’ competence, effective communication and the economical benefit and attractiveness of a set goal to the members of partnership are very important for social partnership development, without management’s support the partnership will not be as distinguish very effective. The article ascertains that the success of inter-organizational partnership is firstly influenced by the leader’s behaviour and his inter-personal skills of recruiting, supporting and leading the group towards the goal as well as enthusing the members in the joint activity vision. [From the publication]